Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# Aukščiausias [[gėris]] yra gyvenimas pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]]. |
# Aukščiausias [[gėris]] yra gyvenimas pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]]. |
||
# Daiktų [[prigimtis]] neleidžia, kad [[gėris]] kenktų geriesiems. – [[Seneka]]. |
|||
# Dorovinė žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
# Dorovinė žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. |
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. |
17:36, 21 spalio 2016 versija
Sentencijos
- Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
- Daiktų prigimtis neleidžia, kad gėris kenktų geriesiems. – Seneka.
- Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
- Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
- Godumui niekada negana, prigimčiai gana ir kruopelytės. – Seneka.
- Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
- Meilė suteikia kilnumo ir tiems, kuriems prigimtis jo nepadovanojo. – V. Šekspyras.
- Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
- Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
- Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
- Prabangos pomėgis nuvedė žmones tolyn nuo prigimties. – Seneka.
- Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save. Priežastis yra nenoras, o negalėjimas – tik pasiteisinimas. – Seneka.
- Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
- Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
- Visi žmonės prigimtimi lygūs. – T. Hobsas.
- Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – Kung Sun Jangas.