Ivanas Turgenevas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# [[Gamta]] – ne šventovė, o dirbtuvės, kuriose darbuojasi žmogus. |
# [[Gamta]] – ne šventovė, o dirbtuvės, kuriose darbuojasi žmogus. |
||
# Jis [[kančia|kenčia]] taip, kaip tik gali kentėti [[žmogus]], turintis tokią [[vaizduotė|vaizduotę]]. |
# Jis [[kančia|kenčia]] taip, kaip tik gali kentėti [[žmogus]], turintis tokią [[vaizduotė|vaizduotę]]. |
||
# Kiekvienas [[pažadas]] turi būti lygus įstatymui. |
|||
# [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. |
# [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. |
||
# Nėra [[laimė]]s be [[tėvynė]]s, kiekvienas tesuleidžia šaknis į gimtąją žemę. |
# Nėra [[laimė]]s be [[tėvynė]]s, kiekvienas tesuleidžia šaknis į gimtąją žemę. |
Dabartinė 18:19, 5 gruodžio 2015 versija
Ivanas Turgenevas (rus.Иван Сергеевич Тургенев; 1818-1883) – rusų rašytojas, romanistas ir dramaturgas
Sentencijos[keisti]
- Ar nori būti laimingas? Tada mokykis iš kančios. – Prozos istorija.
- Dvejonės ir atsainumas visada buvo bevaisiai ir apgailėtini.
- Gamta – ne šventovė, o dirbtuvės, kuriose darbuojasi žmogus.
- Jis kenčia taip, kaip tik gali kentėti žmogus, turintis tokią vaizduotę.
- Kiekvienas pažadas turi būti lygus įstatymui.
- Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra.
- Nėra laimės be tėvynės, kiekvienas tesuleidžia šaknis į gimtąją žemę.
- Pasipūtimas – menkos dvasios rūbas.
- Žmogaus negali nedominti gamta, jis susijęs su ja tūkstančiais nepertraukiamų gijų – jis jos sūnus.