Šmeižtas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
# [[Šmeižtas]] panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. |
# [[Šmeižtas]] panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. |
||
# [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]]. |
# [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]]. |
||
# Tas, kuris moka [[meilikavimas|meilikauti]], moka ir [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. |
|||
# Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis [[šmeižtas|šmeižiantį]] kitus. – [[Talis Miletietis|Talis]]. |
# Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis [[šmeižtas|šmeižiantį]] kitus. – [[Talis Miletietis|Talis]]. |
||
18:01, 24 spalio 2015 versija
Sentencijos
- Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. – V. Hugo.
- Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. – Lukianas.
- Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – A. Hamiltonas.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
- Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo. – Konfucijus.
- Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus. – Volteras.
- Šmeižtas abejingas menkystoms. – O. de Balzakas.
- Šmeižtas – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – T. Peinas.
- Šmeižtas net be įrodymų palieka gilius pėdsakus. – A. Puškinas.
- Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – H. V. Šo.
- Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – Herodotas.
- Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti. – Napoleonas Bonapartas.
- Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis šmeižiantį kitus. – Talis.