Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
# Noras priešintis [[priespauda]]i yra įdiegta žmogui gamtos. |
# Noras priešintis [[priespauda]]i yra įdiegta žmogui gamtos. |
||
# Pasirūpinti normalia [[šeima|šeimos]] reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją. |
# Pasirūpinti normalia [[šeima|šeimos]] reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją. |
||
# [[Paskalos|Paskala]] ne visada klysta. |
|||
# Reti laimingi laikai, kai leista jausti, ką nori ir kalbėti, ką jauti. |
# Reti laimingi laikai, kai leista jausti, ką nori ir kalbėti, ką jauti. |
||
# Skaudžiausia yra artimųjų [[neapykanta]]. |
# Skaudžiausia yra artimųjų [[neapykanta]]. |
17:35, 24 spalio 2015 versija
Publijus Kornelijus Tacitas (lot.Publius Cornelius Tacitus; (58-120) – romėnų rašytojas ir istorikas.
Sentencijos
- Ainiai kiekvienam atlygins pagal nuopelnus.
- Atvirumas ir dosnumas, nesuvaržyti nuosaiklumo, stumia į pražūtį.
- Bloga taika yra blogiau negu karas.
- Blogiausia priešų rūšis – pataikūnai.
- Didžioji bendra neapykanta sukuria stiprią draugystę.
- Išdavikų neapkenčia netgi tie, kam jie pasitarnauja.
- Įžeidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dėl jų, vadinasi, iš dalies pripažinti jų reikšmingumą.
- Juokingos pastangos tų, kurie nori užkimšti burną netgi būsimoms kartoms.
- Kareivius renka, o ne perka.
- Laikui begant melas pats savaime išsisklaidys.
- Meilikautojai blogesni už priešus.
- Net išsilavinusiems žmonėms sunkiausia atsisakyti šlovės siekimo.
- Noras priešintis priespaudai yra įdiegta žmogui gamtos.
- Pasirūpinti normalia šeimos reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją.
- Paskala ne visada klysta.
- Reti laimingi laikai, kai leista jausti, ką nori ir kalbėti, ką jauti.
- Skaudžiausia yra artimųjų neapykanta.
- Skriaudikui būdinga neapkęsti to, kurį jis nuskriaudė.
- Šmeižtą ignoruok – ir jis pats uždus.
- Tai, kas tolima, atrodo garbingiau.
- Teisybe grįstos patyčios žeidžia sielą mirtinais dūriais.
- Tiesą pastiprina regėjimas ir laikas, o melą – skubotumas ir neapibrėžtumas.
- Tik kvailiai vadina savivalę laisve.
- Tolima atrodo garbingiau.
- Vaistai veikia lėčiau negu ligos.