Garbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. |
# Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. |
||
# [[Garbė]] ir [[ramybė]] viename guolyje nemiega. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. |
# [[Garbė]] ir [[ramybė]] viename guolyje nemiega. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. |
||
# [[Garbė]] – štai tikrasis grožis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. |
|||
# [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
# [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
||
# [[Garbė]]s negalima atimti, ją galima prarasti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. |
# [[Garbė]]s negalima atimti, ją galima prarasti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. |
18:00, 30 rugsėjo 2015 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Didelis garbės troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – I. Kantas.
- Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – Ž. Ž. Ruso.
- Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. – M. de Montenis.
- Garbė – štai tikrasis grožis. – R. Rolanas.
- Garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė. – A. Šopenhaueris.
- Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. – A. Čechovas.
- Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis. – Ž. Ž. Ruso.
- Garbingumas yra vienintelis sielos gėris, o nuosmukis – vienintelis blogis. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima. – Seneka.
- Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. Sofoklis.
- Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
- Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
- Jei tave apleido godumas – baisiausia giminės liga, garbės troškimas ilgai nedels. – Seneka.
- Kelias į garbę eina tik per kančią. – A. Maceina.
- Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
- Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu. – Ciceronas.
- Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo garbingumo reputaciją. – Ciceronas.
- Narsumą seka garbė tartum šešėlis. – Ciceronas.
- Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. Garbė – atpildas už tai ką davei. – K. Kūlidžas.
- Tai, kas tolima, atrodo garbingiau. – Tacitas.
- Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
- Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – Ž. Ž. Ruso.