Prigimtis

Sentencijos

1. Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
2. Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
3. Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
4. Godumui niekada negana, prigimčiai gana ir kruopelytės. – Seneka.
5. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
6. Meilė suteikia kilnumo ir tiems, kuriems prigimtis jo nepadovanojo. – V. Šekspyras.
7. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
8. Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
9. Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
10. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
11. Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
12. Visi žmonės prigimtimi lygūs. – T. Hobsas.
13. Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – Kung Sun Jangas.