Džordžas Santajana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
6 eilutė: 6 eilutė:
# [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.
# [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]].
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]].
# Kadangi neįmanoma išvengti [[gimimas|gimimo]] ir [[mirtis|mirties]], belieka mėgautis intervalu.
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]].
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]].
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]].
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]].

09:49, 8 liepos 2015 versija

Džordžas Santajana (angl.George Santayana (1863-1952) – amerikiečių filosofas, rašytojas, eseistas ir poetas.

Džordžas Santajana

Sentencijos

  1. Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti.
  2. Gyvenimas – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus darbas.
  3. Grožio neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.
  4. Jaunuolis, kuris nė karto neverkė, – laukinis, o senis, kuris nesijuokė, – kvailys.
  5. Kadangi neįmanoma išvengti gimimo ir mirties, belieka mėgautis intervalu.
  6. Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teaprėpia visą pasaulį.
  7. Man atrodo bjaurus pažeminimas turėti sielą, kontroliuojamą geografijos.
  8. Namų laimei suprasti reikia kantrybės. Kaprizingos sielos mieliau renkasi nelaimingumą.
  9. Nepriklausomybės deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo.
  10. Šeima – vienas iš gamtos šedevrų.
  11. Šlovės troškimas – pati didžiausia tuštybė.
  12. Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas ją vėl išgyventi.
  13. Tiesos, kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta.