Džordžas Santajana: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. |
# [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. |
||
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]]. |
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]]. |
||
# Kadangi neįmanoma išvengti [[gimimas|gimimo]] ir [[mirtis|mirties]], belieka mėgautis intervalu. |
|||
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. |
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. |
||
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]]. |
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]]. |
09:49, 8 liepos 2015 versija
Džordžas Santajana (angl.George Santayana (1863-1952) – amerikiečių filosofas, rašytojas, eseistas ir poetas.
Sentencijos
- Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti.
- Gyvenimas – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus darbas.
- Grožio neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.
- Jaunuolis, kuris nė karto neverkė, – laukinis, o senis, kuris nesijuokė, – kvailys.
- Kadangi neįmanoma išvengti gimimo ir mirties, belieka mėgautis intervalu.
- Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teaprėpia visą pasaulį.
- Man atrodo bjaurus pažeminimas turėti sielą, kontroliuojamą geografijos.
- Namų laimei suprasti reikia kantrybės. Kaprizingos sielos mieliau renkasi nelaimingumą.
- Nepriklausomybės deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo.
- Šeima – vienas iš gamtos šedevrų.
- Šlovės troškimas – pati didžiausia tuštybė.
- Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas ją vėl išgyventi.
- Tiesos, kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta.