Žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
# Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. |
# Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. |
||
# Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. |
# Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. |
||
# Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. |
|||
# [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. |
# [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. |
||
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
15:27, 9 vasario 2015 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – T. A. Edisonas.
- Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
- Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – J. V. Gėtė.
- Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – J. V. Gėtė.
- Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
- Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. – B. Ferrero.
- Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. – J. V. Gėtė.
- Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). (Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
- Norint suvirškinti žinias, reikia jas ryti su apetitu. – A. Fransas.
- Tinkamam elgesiui valios stoka pragaišingesnė už žinių stoką. – H. Spenseris.
- Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintis – protuose, dėmesinguose sau. – W. Cowper.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
Nuorodos