Fransua Moriakas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
# Išlieka ne mūsų [[knyga|knygos]], bet vargani mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]... |
# Išlieka ne mūsų [[knyga|knygos]], bet vargani mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]... |
||
# Ką nors [[meilė|mylėti]], vadinasi, būti vieninteliu, matančiu kitiems neregimus dalykus. |
# Ką nors [[meilė|mylėti]], vadinasi, būti vieninteliu, matančiu kitiems neregimus dalykus. |
||
# Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, kad ką nors pasakytų. |
|||
# [[Meilė|Mylėti]] – tai regėti miražus, kurių nemato kiti. |
# [[Meilė|Mylėti]] – tai regėti miražus, kurių nemato kiti. |
||
# Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. |
# Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. |
10:03, 8 vasario 2015 versija
Fransua Moriakas (pranc.François Charles Mauriac, (1885-1970) – prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1952).
Sentencijos ir aforizmai
- Išlieka ne mūsų knygos, bet vargani mūsų gyvenimai...
- Ką nors mylėti, vadinasi, būti vieninteliu, matančiu kitiems neregimus dalykus.
- Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, kad ką nors pasakytų.
- Mylėti – tai regėti miražus, kurių nemato kiti.
- Mūsų gyvenimas tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus.
- Panašiai kaip netikras rafinuotumas, egzistuoja ir netikras vulgarumas.
- Politika mus įveikia jėga; mes visi į ją pasinėrę, norime to ar ne.
- Sutuoktinių meilė, laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, – visų gražiausias stebuklas, nors ir visų kasdieniškiausias.