Milanas Kundera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
# Žmogaus kova pries [[valdžia|valdžią]], yra atminties kova prieš užmaršumą. |
# Žmogaus kova pries [[valdžia|valdžią]], yra atminties kova prieš užmaršumą. |
||
# [[Žmogus]], trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus. |
# [[Žmogus]], trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus. |
||
# Žmonės tampa [[kurtumas|kurti]], todėl, kad muzika yra grojama garsiau ir garsiau, bet būtent todėl, kad jie kursta, muzika turi būti grojama dar garsiau. |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{Vikipedija|Milan Kundera}} |
{{Vikipedija|Milan Kundera}} |
||
19:19, 24 spalio 2014 versija
Milanas Kundera (angl.Milan Kundera, g. 1929) – čekų-prancūzų rašytojas, prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas.
Sentencijos
- Ištikimybė suvienija mūsų gyvenimą, kuris antraip sutrupėtų į tūkstančius akimirkos įspūdžių.
- Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių.
- Norėčiau mylėti tave savo dirbtuvėje tarsi scenoje. Aplinkui būtų žmonės ir nė per žingsnį nedrįstų prisiartinti. Tačiau negalėtų nuo mūsų atplėšti akių…
- Žmogaus kova pries valdžią, yra atminties kova prieš užmaršumą.
- Žmogus, trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus.
- Žmonės tampa kurti, todėl, kad muzika yra grojama garsiau ir garsiau, bet būtent todėl, kad jie kursta, muzika turi būti grojama dar garsiau.
