Moralė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapio tekstas ištrintas
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
== Sentencijos ==
# Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į [[moralė|moralę]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Būti ištikimam [[dorovė|dorovei]] – tikra kilnybė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – [[Vydūnas]].
# [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# [[Dorovė|Dorovines]] savybes aikštėn iškelia [[ketinimas|ketinimai]]. – [[Aristotelis]].
# [[Dorovė|Dorovinės]] jėgos viešpatavimas [[instinktas|instinktams]] yra [[dvasia|dvasios]] laisvė, o jos išraiška vadinama [[orumas|orumo]] reiškiniu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# [[Dorovė|Dorovingas]] žmogus daug aukoja [[draugas|draugams]], [[tėvynė|tėvynei]], – net ir [[gyvybė|gyvybę]]. – [[Aristotelis]].
# [[Gėda|Gėdos]] raudonis – [[dorovė|dorybingumo]] livrėja. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]].
# Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Kuo žmogus [[dora|doresnis]], tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – [[Ciceronas]].
# [[Mandagumas]] – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito [[dorovė|dorovės]] ir [[intelektas|intelekto]] skurdą ir jo nepabrėžti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]].
# [[Moralė|Morales]] pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti [[sąžinė]]s dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]].
# [[Moralė|Moralinis]] [[abejingumas]] – per daug išsilavinusių žmonių liga. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]].
# Mūsų [[religija]], [[moralė]] ir [[filosofija]] yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – [[menas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Nėra jokių [[moralė|moralinių]] fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Pagal [[vergas|vergų]] [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" [[žmogus]], tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Pirma išmok [[dora|doros]], o paskui [[išmintis|išminties]], nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – [[Seneka]].
# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]].
# [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]].
# Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. [[Moralė]]s kalba: [[nusižeminimas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# Žmogaus [[tiesumas]] yra jo [[dorovė|dorovinio]] tobulumo rodiklis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]].
# Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]].
# [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
# [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
# [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina.
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}

[[Kategorija:Etika]]

11:01, 12 spalio 2014 versija

Sentencijos

  1. Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į moralę. – F. Nyčė.
  2. Būti ištikimam dorovei – tikra kilnybė. – O. de Balzakas.
  3. Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – Vydūnas.
  4. Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – I. Kantas.
  5. Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
  6. Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. – Aristotelis.
  7. Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
  8. Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – Aristotelis.
  9. Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
  10. Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
  11. Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
  12. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
  13. Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – Ciceronas.
  14. Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
  15. Mano tikslastiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
  16. Morales pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti sąžinės dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – F. Nyčė.
  17. Moralės ir įstatymų pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai laimės. – Dž. Bentamas.
  18. Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
  19. Mūsų religija, moralė ir filosofija yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – menas. – F. Nyčė.
  20. Nėra jokių moralinių fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – F. Nyčė.
  21. Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" žmogus, tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
  22. Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
  23. Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
  24. Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
  25. Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
  26. Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. Moralės kalba: nusižeminimas. – F. Nyčė.
  27. Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
  28. Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis. – L. Tolstojus.
  29. Žmogus turi būti doras laisva valia. – V. Solovjovas.
  30. Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. – I. Kantas.

Patarlės ir priežodžiai

Lietuvių

  1. Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
  2. Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
  3. Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
  4. Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –