Moralė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapio tekstas ištrintas |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Sentencijos == |
|||
# Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į [[moralė|moralę]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# Būti ištikimam [[dorovė|dorovei]] – tikra kilnybė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
|||
# [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – [[Vydūnas]]. |
|||
# [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
|||
# [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
|||
# [[Dorovė|Dorovines]] savybes aikštėn iškelia [[ketinimas|ketinimai]]. – [[Aristotelis]]. |
|||
# [[Dorovė|Dorovinės]] jėgos viešpatavimas [[instinktas|instinktams]] yra [[dvasia|dvasios]] laisvė, o jos išraiška vadinama [[orumas|orumo]] reiškiniu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. |
|||
# [[Dorovė|Dorovingas]] žmogus daug aukoja [[draugas|draugams]], [[tėvynė|tėvynei]], – net ir [[gyvybė|gyvybę]]. – [[Aristotelis]]. |
|||
# [[Gėda|Gėdos]] raudonis – [[dorovė|dorybingumo]] livrėja. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. |
|||
# [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
|||
# Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. |
|||
# Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. |
|||
# Kuo žmogus [[dora|doresnis]], tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – [[Ciceronas]]. |
|||
# [[Mandagumas]] – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito [[dorovė|dorovės]] ir [[intelektas|intelekto]] skurdą ir jo nepabrėžti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
|||
# Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. |
|||
# [[Moralė|Morales]] pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti [[sąžinė]]s dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. |
|||
# [[Moralė|Moralinis]] [[abejingumas]] – per daug išsilavinusių žmonių liga. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. |
|||
# Mūsų [[religija]], [[moralė]] ir [[filosofija]] yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – [[menas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# Nėra jokių [[moralė|moralinių]] fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# Pagal [[vergas|vergų]] [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" [[žmogus]], tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# Pirma išmok [[dora|doros]], o paskui [[išmintis|išminties]], nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – [[Seneka]]. |
|||
# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
|||
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. |
|||
# [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. |
|||
# Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. [[Moralė]]s kalba: [[nusižeminimas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
|||
# [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
|||
# Žmogaus [[tiesumas]] yra jo [[dorovė|dorovinio]] tobulumo rodiklis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. |
|||
# Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]]. |
|||
# Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
|||
==Patarlės ir priežodžiai== |
|||
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
|||
# [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. |
|||
# [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai. |
|||
# [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. |
|||
# [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. |
|||
== Nuorodos == |
|||
{{Vikipedija}} |
|||
[[Kategorija:Etika]] |
11:01, 12 spalio 2014 versija
Sentencijos
- Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į moralę. – F. Nyčė.
- Būti ištikimam dorovei – tikra kilnybė. – O. de Balzakas.
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – Vydūnas.
- Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – I. Kantas.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
- Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. – Aristotelis.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
- Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – Aristotelis.
- Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
- Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
- Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
- Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
- Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – Ciceronas.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
- Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
- Morales pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti sąžinės dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – F. Nyčė.
- Moralės ir įstatymų pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai laimės. – Dž. Bentamas.
- Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
- Mūsų religija, moralė ir filosofija yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – menas. – F. Nyčė.
- Nėra jokių moralinių fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – F. Nyčė.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" žmogus, tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
- Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
- Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
- Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
- Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. Moralės kalba: nusižeminimas. – F. Nyčė.
- Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
- Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis. – L. Tolstojus.
- Žmogus turi būti doras laisva valia. – V. Solovjovas.
- Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. – I. Kantas.
Patarlės ir priežodžiai
Lietuvių
- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
- Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.