Kūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
29 eilutė: | 29 eilutė: | ||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
||
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
||
# [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. |
|||
# Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios. |
# Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios. |
||
===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== |
===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== |
||
# Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. |
# Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. |
12:50, 15 rugpjūčio 2014 versija
Sentencijos
- Ar ne keista, kad kūno vidus gali taip gąsdinti, o išorė – vilioti? – J. Ch. Grondahlis.
- Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – Platonas.
- Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima geisti kūno, negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis. – Platonas.
- Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. – Markas Aurelijus.
- Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys kūnai neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – F. Kafka.
- Joks kūnas negali būti toks stiprus, kad vynas negalėtų jo pažeisti. – Plutarchas.
- Kiekvienas geismas, kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti pagundos – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – O. Vaildas.
- Kūnas – tai mažiausia, ką gali moteris duoti vyrui. – R. Rolanas.
- Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų valia. – V. Šekspyras.
- Kūno grožis, sutapęs su sielos grožiu, sudaro harmoningą žmogų. – Platonas.
- Kūno ir proto mankšta – būtina gydymo priemonė. – Platonas.
- Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas – gražiai sielai. – O. Vaildas.
- Medis irgi garina drėgmę ir mėgsta dažnai būti gaivinamas vėjo, lietaus ir šalčio, kitaip silpnėja ir vysta. Lygiai taip žmogaus kūnui būtini visokie smarkūs judesiai, veikla ir tinkami pratimai. – J. A. Komenskis.
- Meilė puikiam kūnui pagimdo puikias mintis. – Platonas.
- Mūsų kūnas yra gyvenimui skirta mašina. – Napoleonas.
- Mūsų kūnas yra mūsų minčių produktas. – J. Hagelinas.
- Negalima išgydyti kūno, negydant sielos. – Sokratas.
- Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną. – Ciceronas.
- Nėra nieko žavingesnio už valią, nugalinčią neklusnų kūną. – R. Rolanas.
- Prižiūrėkite savo kūną, jei norite, kad protas tinkamai dirbtų. – R. Dekartas.
- Samsonas turėjo galingą kūną, bet silpną galvą, kitaip jis nebūtų nuleidęs jos paleistuvei ant kelių. – B. Franklinas.
- Sielos ir kūno harmonija – kaip tai svarbu! Beprotybės pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome realizmą, kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme idealą, kuris pasirodė esąs tuščias. – O. Vaildas.
- Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną. – Hipokratas.
- Užteks menkinti kūną. Užteks juokauti su juo. Jis tarsi nuospauda prislėgs mūsų žvalų protą ir lyg pasityčiodamas jūsų išdidžiai dvasiai įrodys, kad ji priklauso nuo ankšto bato. – A. Gercenas.
Biblija
- Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. – Mt 5,30.
Patarlės ir priežodžiai
Lietuvių
Uzbekų
Nuorodos