Šmeižtas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
[[Kategorija:Santykiai]] |
[[Kategorija:Santykiai]] |
||
[[cs:Pomluva]] |
|||
[[de:Verleumdung]] |
|||
[[el:Συκοφαντία]] |
|||
[[en:Defamation]] |
|||
[[es:Calumnia]] |
|||
[[eo:Kalumnio]] |
|||
[[it:Calunnia]] |
|||
[[pt:Calúnia]] |
|||
[[sl:Kleveta]] |
02:44, 15 balandžio 2014 versija
Sentencijos
- Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. – V. Hugo.
- Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. – lUKIANAS.
- Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – A. Hamiltonas.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
- Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo. – Konfucijus.
- Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus. – Volteras.
- Šmeižtas abejingas menkystoms. – O. de Balzakas.
- Šmeižtas – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – T. Peinas.
- Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – H. V. Šo.
- Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – Herodotas.
- Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis šmeižiantį kitus. – Talis.