Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
32 eilutė: | 32 eilutė: | ||
[[Kategorija:1831|M]] |
[[Kategorija:1831|M]] |
||
[[Kategorija:Copyright]] |
[[Kategorija:Copyright]] |
||
[[af:Georg Hegel]] |
|||
[[az:Georq Vilhelm Fridrix Hegel]] |
|||
[[bg:Георг Хегел]] |
|||
[[bs:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[cs:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[de:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[el:Φρίντριχ Χέγκελ]] |
|||
[[en:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[eo:Hegelo]] |
|||
[[es:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[et:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[fa:فردریک هگل]] |
|||
[[fr:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[gl:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[he:גיאורג וילהלם פרידריך הגל]] |
|||
[[hr:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[hu:Georg Hegel]] |
|||
[[hy:Գեորգ Վիլհելմ Ֆրիդրիխ Հեգել]] |
|||
[[it:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[ja:ゲオルク・ヴィルヘルム・フリードリヒ・ヘーゲル]] |
|||
[[ka:გეორგ ვილჰელმ ფრიდრიხ ჰეგელი]] |
|||
[[ko:게오르크 빌헬름 프리드리히 헤겔]] |
|||
[[nl:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[no:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[pl:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[pt:Hegel]] |
|||
[[ru:Георг Гегель]] |
|||
[[sk:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[sl:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[tr:Georg Wilhelm Friedrich Hegel]] |
|||
[[uk:Георг Вільгельм Фрідріх Геґель]] |
|||
[[vi:Hegel]] |
|||
[[zh:黑格爾]] |
19:39, 14 balandžio 2014 versija
Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis (vok. Georg Wilhelm Friedrich Hegel, (1770-1831) – vokiečių filosofas.
Sentencijos ir aforizmai
- Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems.
- Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
- Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
- Iš pradžių svarbiausia – motinos auklėjimas, nes dorovingumą dera įskiepyti kūdikiui kaip jausmą.
- Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
- Kas nori pasiekti ką nors didžio, turi mokėti save apriboti. O kas, priešingai, nori visa ko, tas iš tikrųjų nieko nenori ir nieko nepasieks.
- Ką žmogus daro, toks ir yra.
- Menas tapo svarbiausiu tautų mokytoju.
- Menininkas priklauso savo laikui, gyvena jo teisėmis ir įpročiais; laikosi jo pažiūrų ir sampratos.
- Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.
- Nuogas rezultatas be kelio, vedančio į jį, yra niekas.
- Santuoka (...) yra teisėta dorybinga meilė; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu.
- Sąžinė – tai moralus šviestuvas, apšviečiantis gerą kelią, bet pasukus į blogą, jis sudaužomas.
- Šitas protas konkrečiausiu pavidalu yra Dievas. Dievas valdo pasaulį, o jo valdymo turinys, jo plano realizavimas yra pasaulinė istorija. Filosofija nori suprasti šitą planą, kadangi tik tai, kas juo remiantis įgyvendinta, yra tikroviška, o kas jo neatitinka, yra tik supuvusi egzistencija.
- Tikrai nemirtingi meno kūriniai esti prieinami ir teikia malonumo visiems laikams bei tautoms.
- Tikroji apsišvietusių tautų narsa pasireiškia ryžtu aukotis dėl tėvynės.
- Valia, kuri nesprendžia, nėra veikli valia; silpnavalis nepajėgus nuspręsti.
- Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu – tai apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia.
- Vienintelė mintis, kurią atsineša filosofija, yra ta paprasta proto mintis, kad pasaulyje viešpatauja protas, todėl ir pasaulinė istorija vyko protingai.
- Žmogus – tai jo poelgiai.