Žinojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# Kas nori atsisakyti [[blogis|blogio]], tas visuomet [[žinojimas|žino]], ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# Kas nori atsisakyti [[blogis|blogio]], tas visuomet [[žinojimas|žino]], ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Klaida|Klaidos]] [[priežastis]] – geresnio varianto nežinojimas. – [[Demokritas]]. |
# [[Klaida|Klaidos]] [[priežastis]] – geresnio varianto nežinojimas. – [[Demokritas]]. |
||
# Kuo daugiau [[skaitymas|skaitote]] nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug [[žinojimas|žinote]], o kuo daugiau [[mąstymas|mąstote]] skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai. – [[Volteras]]. |
|||
# [[Mokslas]] yra organizuotas [[žinojimas]]. [[Išmintis]] yra organizuotas [[gyvenimas]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
# [[Mokslas]] yra organizuotas [[žinojimas]]. [[Išmintis]] yra organizuotas [[gyvenimas]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
||
# Tai, ką [[žinojimas|žinome]], yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. – [[Pjeras Simonas Laplasas|P. S. Laplasas]]. |
# Tai, ką [[žinojimas|žinome]], yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. – [[Pjeras Simonas Laplasas|P. S. Laplasas]]. |
||
| 10 eilutė: | 11 eilutė: | ||
# [[Žinojimas|Žinojimo]] troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti brėkštančios mąstomybės. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. |
# [[Žinojimas|Žinojimo]] troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti brėkštančios mąstomybės. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. |
||
# [[Žmogus|Žmonės]] tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai [[žinojimas|žino]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. |
# [[Žmogus|Žmonės]] tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai [[žinojimas|žino]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. |
||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
||
===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== |
===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== |
||
09:06, 23 vasario 2014 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – Plautas.
- Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmonės kalbėtų tik tai, ką žino. – K. Čapekas.
- Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukia, joks vėjas nebus palankus. – Seneka.
- Kas nori atsisakyti blogio, tas visuomet žino, ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis. – J. V. Gėtė.
- Klaidos priežastis – geresnio varianto nežinojimas. – Demokritas.
- Kuo daugiau skaitote nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug žinote, o kuo daugiau mąstote skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai. – Volteras.
- Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas. – I. Kantas.
- Tai, ką žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. – P. S. Laplasas.
- Tarp nuojautos ir žinojimo tvyro gyvybė ir mirtis. – S. Ficekas.
- Žinojimo troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti brėkštančios mąstomybės. – M. Heidegeris.
- Žmonės tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai žino. – M. de Montenis.
Patarlės ir priežodžiai
Gruzinų
- Žinojimas brangesnis už pinigus, aštresnis už kardą, galingesnis už patranką.
Kinų
- Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti žinoti.
Lietuvių
- Kartojimas – žinojimo motina.