Andrė Židas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
# Negaliu išrauti šitos meilės neišraudamas pačios širdies. |
# Negaliu išrauti šitos meilės neišraudamas pačios širdies. |
||
# [[Nelaimė]]s kyla dėl žiauriųjų egoizmo. |
# [[Nelaimė]]s kyla dėl žiauriųjų egoizmo. |
||
# Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] kaip |
# Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi [[komplimentas|komplimentai]]. |
||
# Niekas nepadaro [[veidas|veido]] labiau neįžvelgiamo kaip gerumo kaukė. |
# Niekas nepadaro [[veidas|veido]] labiau neįžvelgiamo kaip gerumo kaukė. |
||
# Niekas taip netrukdo [[laimė|laimei]] kaip prisiminimas apie laimę. |
# Niekas taip netrukdo [[laimė|laimei]] kaip prisiminimas apie laimę. |
13:40, 15 vasario 2014 versija
André Gide (1869-1951) – prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1947).
Sentencijos
- Egzistuoti – tai pakankamai mane užima.
- Galbūt liga paslepia nuo mūsų kai kurias tiesas. Bet sveikata slepia kitas tiesas arba atitraukia mus nuo jų, kad nebesigilintume.
- Jūs negalite reikalauti iš kiekvieno skirtis nuo visų kitų.
- Koks būtų pasakojimas apie laimę? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui – sugriauna.
- Mene, ir ypač literatūroje, ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę.
- Meno kūriniai – tai veiksmai, trunką amžinybę.
- Negalima tuo pat metu būti nuoširdžiu ir atrodyti tokiu.
- Negaliu išrauti šitos meilės neišraudamas pačios širdies.
- Nelaimės kyla dėl žiauriųjų egoizmo.
- Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai.
- Niekas nepadaro veido labiau neįžvelgiamo kaip gerumo kaukė.
- Niekas taip netrukdo laimei kaip prisiminimas apie laimę.
- Sugebėti išsivaduoti - tai niekai, sunkiausia būti laisvam.
- Tie, kurie turi akis, nemoka žiūrėti.
- Tikėk tais, kurie ieško tiesos. Netikėk tais, kurie rado.