Mokslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
7 eilutė: 7 eilutė:
# Mes taip sutvarkėme [[civilizacija|civilizaciją]], kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo [[mokslas|mokslo]] ir [[technologijos]]. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – [[Karlas Saganas|K. Saganas]].
# Mes taip sutvarkėme [[civilizacija|civilizaciją]], kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo [[mokslas|mokslo]] ir [[technologijos]]. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – [[Karlas Saganas|K. Saganas]].
# [[Mokymasis]] be [[mąstymas|mąstymo]] beprasmis. Mąstymas be [[mokslas|mokslo]] – kenksmingas. – [[Konfucijus]].
# [[Mokymasis]] be [[mąstymas|mąstymo]] beprasmis. Mąstymas be [[mokslas|mokslo]] – kenksmingas. – [[Konfucijus]].
# [[Mokslas|Mokslai]] be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi. – [[Konfucijus]].
# [[Mokslas]] nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Mokslas]] nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Mokslas]] – pagrindinis elementas, jungiąs [[mintis]] žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur [[santarvė]] tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – [[Frederikas Žolio-Kiuri|F. Žolio-Kiuri]].
# [[Mokslas]] – pagrindinis elementas, jungiąs [[mintis]] žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur [[santarvė]] tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – [[Frederikas Žolio-Kiuri|F. Žolio-Kiuri]].
17 eilutė: 16 eilutė:
# [[Psichiatrija|Psichiatrijos]] mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo [[medicina]] prieš atrandant mikrobus. – [[Malcolm Rogers|M. Rogers]].
# [[Psichiatrija|Psichiatrijos]] mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo [[medicina]] prieš atrandant mikrobus. – [[Malcolm Rogers|M. Rogers]].
# Visų [[mokslas|mokslų]] raktas yra [[klaustukas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Visų [[mokslas|mokslų]] raktas yra [[klaustukas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

==Patarlės ir priežodžiai==
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===

18:58, 5 vasario 2014 versija

Kariuomenės lazerių eksperimentai

Sentencijos ir aforizmai

  1. Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo. – H. Keler.
  2. Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi. – J. V. Gėtė.
  3. Kiekvienos profesijos meilė yra viena iš sėkmės sąlygų, bet tai ypač pasakytina apie mokslo tiriamąjį darbą. – I. Žolio - Kiuri.
  4. Kuo giliau kultūra suvokia, kad jų iki šiol esamas pasaulio vaizdinys yra fikcija, tuo aukštesnis yra jos mokslo lygmuo. – A. Einšteinas.
  5. Mes taip sutvarkėme civilizaciją, kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo mokslo ir technologijos. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – K. Saganas.
  6. Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas. – Konfucijus.
  7. Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – A. Einšteinas.
  8. Mokslas – pagrindinis elementas, jungiąs mintis žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur santarvė tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – F. Žolio-Kiuri.
  9. Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos nesukurdamas dar dešimt naujų. – B. Šo.
  10. Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi. – A. Gercenas.
  11. Nesvarbu kokia tavo teorija graži, nesvarbu koks protingas tu esi. Jeigu tai nepatvirtinama eksperimentu, tai tuomet ji neteisinga. – R. Feydman.
  12. Pasakyk žmogui, kad visatoje yra 300 milijardų žvaigždžių, ir jis tavim patikės... Pasakyk jam, kad suolas dar neišdžiūvęs nuo dažų ir jis būtinai privalės paliesti, kad įsitikintų. – Raimond Verwei (taip pat priskiriama A. Einšteinui).
  13. Patyrimas – universali mokslų motina. – M. de Montenis.
  14. Psichiatrijos mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo medicina prieš atrandant mikrobus. – M. Rogers.
  15. Visų mokslų raktas yra klaustukas. – O. de Balzakas.

Patarlės ir priežodžiai

Lietuvių

  1. Mokslas – didelė galybė.
  2. Mokslas kišenės neplėšia.
  3. Mokslas pinigai moka.
  4. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
  5. Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.

Kinų

  1. Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas mokslas