Sielvartas

Sielvartas – susikrimtimas, rūpestis, širdgėla.

Sentencijos

1. Jeigu kito sielvartui lieku abejingas, aš susiaurinu savo pasaulį. – A. de Sent-Egziuperi.
2. Kai sielvartas be ašarų, kraujuoja siela. – K. N. Bouvis.
3. Kai sielvartas šviežias, bandymas jį išblaškyti tik erzina. – S. Džonsonas.
4. Kiek vis dėl to sielvarto gali sutilpti dviejuose tokiuose mažuose lopinėliuose, kuriuos galima uždengti vienu nykščiu, – žmogaus akyse! – E. M. Remarkas.
5. Mažas liūdesys šnekus, didis sielvartas nebylus. – Seneka.
6. Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum. – Platonas.
7. Pagarba – tai užkarda, lygiai sauganti ir tėvą su motina, ir vaiką; tėvus ji gelbsti nuo sielvarto, vaiką – nuo sąžinės graužimo. – O. de Balzakas.
8. Sielvartas – iš visų mūsų jausmų patvariausias. – O. de Balzakas.
9. Sielvartas pažymėtas didinga prabanga. – V. Masonas.
10. Slepiamas sielvartas žiauresnis negu visos negerovės. – Volteras.