Gėda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
19 eilutė: | 19 eilutė: | ||
# [[Gėda]] gyventi ne nepritekliuje, o purve. |
# [[Gėda]] gyventi ne nepritekliuje, o purve. |
||
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
||
# [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. |
|||
# [[Kiaulė]]s [[gėda|gėdos]] neturi. |
# [[Kiaulė]]s [[gėda|gėdos]] neturi. |
||
18:26, 29 gruodžio 2013 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
- Gėda dažnai draudžia tai, ko nedraudžia įstatymas. – Seneka.
- Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
- Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. – Markas Aurelijus.
- Gėda prieš žmones – geras jausmas, bet geriausias – gėda prieš save. – L. Tolstojus
- Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
- Gėdos jausmo išugdyti negalima, jis yra įgimtas. – Publijus Siras.
- Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
- Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda parduoti savo papūgą didžiausiai miesto liežuvautojai. – Vilis Rodžersas.
- Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai. – Seneka.
- Kvailumas yra gėda, sukelianti nelaimę, kadangi neįmanoma būti geru spekuliantu su gėdos jausmu. Adomas gėdijosi padaręs nuodėmę, tačiau biržoje yra tokių daug, kurie savo nuodėmių nesuvokia, nesigėdija, kadangi jau seniai pamiršo, ką reiškia raudonuoti. – Ž. de La Vega, „Painiavų painiava“, 1688.
- Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
- Prarastos gėdos nesusigrąžinsi. – Seneka.
- Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigiasi gėda. – B. Franklinas.
- Žmogus, kuris miršta turtingas, miršta gėdoje. – E. Karnegis.
Patarlės ir priežodžiai
Armėnų
- Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.