Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
==Sentencijos==
==Sentencijos==
# Aukščiausias [[gėris]] yra [[gyvenimas]] pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]].
# Aukščiausias [[gėris]] yra [[gyvenimas]] pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]].
# [[Dorovė|Dorovinė]] žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: [[poelgis|poelgiai]] priklauso tiesiogiai nuo [[charakteris|charakterio]] ar nuo [[idėja|idėjų]], kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Dorovinė žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]].
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]].
# Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].

22:31, 17 gruodžio 2013 versija

Sentencijos

  1. Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
  2. Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
  3. Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
  4. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
  5. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
  6. Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
  7. Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
  8. Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
  9. Visi žmonės prigimtimi lygūs. – T. Hobsas.