Alfonsas Nyka - Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
# Vulkanui žiūrovų nereikia. |
# Vulkanui žiūrovų nereikia. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{Vikipedija}} |
{{Vikipedija|Alfonsas Nyka-Niliūnas}} |
||
{{DEFAULTSORT:Nyka-Niliūnas, Alfonsas}} |
{{DEFAULTSORT:Nyka-Niliūnas, Alfonsas}} |
19:45, 13 lapkričio 2013 versija
Alfonsas Nyka-Niliūnas (g.1919) – lietuvių poetas.
Aforizmai
- Aš myliu žmones. Bet kadangi meilė reikalauja distancijos, stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliausiai.
- Aš rašau taip, kad mano poezija būtų nesuprantama tiems, kuriems ji nereikalinga.
- Daug maloniau ko nors nesilaikyti negu laikytis.
- Džiaugsmas yra tik skausmo nebuvimas.
- Įkvėpimas apleido mane. Taip miršta dar negimę pasauliai.
- Man šalta saulėje, tamsu šviesoje; pavasarį krinta lapai, vidurvasarį sninga. Aš visko trokštu viską niekindamas.
- Meilė yra vienintelis jausmas, kuriame neišsipildymas didesnis už užsipildymą.
- Mes dažnai užmirštame ne tik gimti, bet ir gyventi.
- Neturėti ką daryti yra nuostabiausias užsiėmimas. Nieko nedarydamas pastebi, kad gyveni.
- Nieko nėra mano, bet aš esu visko.
- Poetai, kaip paukščiai, kieno miške arba narve gyvena, tam ir dainuoja.
- Praeitis niekad nepraeina, ateitis niekad neateina.
- Saulė ir mergaitė tik pasakytos tampa poezija.
- Viešuma yra perlų švaistymas kiaulėms.
- Visuomet atmink, kad niekas tavęs neatsimena.
- Vulkanui žiūrovų nereikia.