Žmogiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas yra tikrasis [[žmogiškumas]]. Būti ar nebūti žmogiškam – priklauso tik nuo mūsų pačių. – [[Konfucijus]]. |
# Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas yra tikrasis [[žmogiškumas]]. Būti ar nebūti žmogiškam – priklauso tik nuo mūsų pačių. – [[Konfucijus]]. |
||
# Jeigu [[žmogus]] tvirtas, ryžtingas, paprastas ir neplepus, tai jis jau arti [[žmogiškumas|žmogiškumo]]. – [[Konfucijus]]. |
# Jeigu [[žmogus]] tvirtas, ryžtingas, paprastas ir neplepus, tai jis jau arti [[žmogiškumas|žmogiškumo]]. – [[Konfucijus]]. |
||
# Labai didelis [[humaniškumas]] kartais yra parodyti [[žmogus|žmogaus]] netikrumą, menkumą ir šykštumą. Ar ne dėl to paviršutiniško išaukštinimo žmogus taip sparčiai garma į dvasios nuopolį. – [[Juozas Aputis|J. Aputis]]. |
|||
# Mano tikslas – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. |
# Mano tikslas – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. |
||
# Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
17:14, 23 rugsėjo 2013 versija
Sentencijos
- Grakštūs žodžiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su žmoniškumu. – Konfucijus.
- Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas yra tikrasis žmogiškumas. Būti ar nebūti žmogiškam – priklauso tik nuo mūsų pačių. – Konfucijus.
- Jeigu žmogus tvirtas, ryžtingas, paprastas ir neplepus, tai jis jau arti žmogiškumo. – Konfucijus.
- Labai didelis humaniškumas kartais yra parodyti žmogaus netikrumą, menkumą ir šykštumą. Ar ne dėl to paviršutiniško išaukštinimo žmogus taip sparčiai garma į dvasios nuopolį. – J. Aputis.
- Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
- Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.