Andrė Židas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# Jūs negalite reikalauti iš kiekvieno skirtis nuo visų kitų. |
# Jūs negalite reikalauti iš kiekvieno skirtis nuo visų kitų. |
||
# Koks būtų pasakojimas apie [[laimė|laimę]]? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui – sugriauna. |
# Koks būtų pasakojimas apie [[laimė|laimę]]? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui – sugriauna. |
||
# [[Menas|Mene]], ir ypač [[literatūra|literatūroje]], ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę. |
|||
# [[Menas|Meno]] kūriniai – tai veiksmai, trunką amžinybę. |
# [[Menas|Meno]] kūriniai – tai veiksmai, trunką amžinybę. |
||
# Negalima tuo pat metu būti [[nuoširdumas|nuoširdžiu]] ir atrodyti tokiu. |
# Negalima tuo pat metu būti [[nuoširdumas|nuoširdžiu]] ir atrodyti tokiu. |
21:03, 11 rugpjūčio 2013 versija
André Gide (1869-1951) – prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1947).
Sentencijos
- Egzistuoti – tai pakankamai mane užima.
- Galbūt liga paslepia nuo mūsų kai kurias tiesas. Bet sveikata slepia kitas tiesas arba atitraukia mus nuo jų, kad nebesigilintume.
- Jūs negalite reikalauti iš kiekvieno skirtis nuo visų kitų.
- Koks būtų pasakojimas apie laimę? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui – sugriauna.
- Mene, ir ypač literatūroje, ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę.
- Meno kūriniai – tai veiksmai, trunką amžinybę.
- Negalima tuo pat metu būti nuoširdžiu ir atrodyti tokiu.
- Negaliu išrauti šitos meilės neišraudamas pačios širdies.
- Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai.
- Niekas nepadaro veido labiau neįžvelgiamo kaip gerumo kaukė.
- Niekas taip netrukdo laimei kaip prisiminimas apie laimę.
- Sugebėti išsivaduoti - tai niekai, sunkiausia būti laisvam.
- Tie, kurie turi akis, nemoka žiūrėti.
- Tikėk tais, kurie ieško tiesos. Netikėk tais, kurie rado.