Karlas Jaspersas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# [[Filosofija]] yra tai, kas sutelkia, kas [[Žmogus|žmogui]] padeda tapti pačiu savimi, bebėgant nuo [[Tikrovė|tikrovės]]. |
# [[Filosofija]] yra tai, kas sutelkia, kas [[Žmogus|žmogui]] padeda tapti pačiu savimi, bebėgant nuo [[Tikrovė|tikrovės]]. |
||
# [[Filosofija|Filosofavimo]] ištakos yra [[nuostaba]], [[abejojimas]], pasmirkties suvokimas. |
# [[Filosofija|Filosofavimo]] ištakos yra [[nuostaba]], [[abejojimas]], pasmirkties suvokimas. |
||
# Kas yra [[filosofija]] ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų arba ji yra abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas, arba ji niekinama kaip niekam nereikalingos svajotojų išmonės. Ji laikoma dalyku, kuris liečia kiekvieną ir todėl turi būti paprastas ir suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška. Tai, kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą tiems prieštaringiems vertinimams. |
|||
# [[Tėviškė]] ten, kur aš kitus suprantu ir kur mane supranta. |
# [[Tėviškė]] ten, kur aš kitus suprantu ir kur mane supranta. |
||
# [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. |
# [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{ |
{{Vikipedija}} |
||
{{DEFAULTSORT:Jaspersas, Karlas}} |
{{DEFAULTSORT:Jaspersas, Karlas}} |
||
18:56, 11 vasario 2013 versija
Karlas Jaspersas (vok.Karl Jaspers; 1883-1969) – vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas.
Sentencijos
- Filosofija yra tai, kas sutelkia, kas žmogui padeda tapti pačiu savimi, bebėgant nuo tikrovės.
- Filosofavimo ištakos yra nuostaba, abejojimas, pasmirkties suvokimas.
- Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų arba ji yra abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas, arba ji niekinama kaip niekam nereikalingos svajotojų išmonės. Ji laikoma dalyku, kuris liečia kiekvieną ir todėl turi būti paprastas ir suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška. Tai, kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą tiems prieštaringiems vertinimams.
- Tėviškė ten, kur aš kitus suprantu ir kur mane supranta.
- Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti.
