Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas: Keičiama cs:Tacitus į cs:Publius Cornelius Tacitus |
S r2.7.3) (robotas: Keičiama tr:Gaius Cornelius Tacitus į tr:Tacitus |
||
59 eilutė: | 59 eilutė: | ||
[[sl:Tacit]] |
[[sl:Tacit]] |
||
[[sv:Tacitus]] |
[[sv:Tacitus]] |
||
[[tr: |
[[tr:Tacitus]] |
||
[[uk:Публій Корнелій Тацит]] |
[[uk:Публій Корнелій Тацит]] |
15:03, 13 sausio 2013 versija
Publius Cornelius Tacitus (58-120) – romėnų rašytojas ir istorikas.
Sentencijos
- Ainiai kiekvienam atlygins pagal nuopelnus.
- Atvirumas ir dosnumas, nesuvaržyti nuosaiklumo, stumia į pražūtį.
- Bloga taika yra blogiau negu karas.
- Blogiausia priešų rūšis – pataikūnai.
- Didžioji bendra neapykanta sukuria stiprią draugystę.
- Išdavikų neapkenčia netgi tie, kam jie pasitarnauja.
- Įžeidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dėl jų, vadinasi, iš dalies pripažinti jų reikšmingumą.
- Juokingos pastangos tų, kurie nori užkimšti burną netgi būsimoms kartoms.
- Kareivius renka, o ne perka.
- Laikui begant melas pats savaime išsisklaidys.
- Meilikautojai blogesni už priešus.
- Net išsilavinusiems žmonėms sunkiausia atsisakyti šlovės siekimo.
- Noras priešintis priespaudai yra įdiegta žmogui gamtos.
- Pasirūpinti normalia šeimos reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją.
- Reti laimingi laikai, kai leista jausti, ką nori ir kalbėti, ką jauti.
- Skaudžiausia yra artimųjų neapykanta.
- Skriaudikui būdinga neapkęsti to, kurį jis nuskriaudė.
- Šmeižtą ignoruok – ir jis pats uždus.
- Tai, kas tolima, atrodo garbingiau.
- Teisybe grįstos patyčios žeidžia sielą mirtinais dūriais.
- Tiesą pastiprina regėjimas ir laikas, o melą – skubotumas ir neapibrėžtumas.
- Tik kvailiai vadina savivalę laisve.
- Tolima atrodo garbingiau.
- Vaistai veikia lėčiau negu ligos.