Juozas Grušas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
[[Kategorija:Prozininkai]] |
[[Kategorija:Prozininkai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvių vertėjai]] |
[[Kategorija:Lietuvių vertėjai]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Lietuvių eseistai]] |
||
[[Kategorija:Kultūros veikėjai]] |
[[Kategorija:Kultūros veikėjai]] |
||
[[Kategorija:1901|G]] |
[[Kategorija:1901|G]] |
18:07, 14 lapkričio 2012 versija
Juozas Grušas (1901-1986) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, bei kultūros veikėjas.
Sentencijos ir aforizmai
- Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti.
- Jaunystė – žydėjimų metas, gyvenimo pavasaris. Jei nori rudenį gauti gerą vaisių, neskink pavasario žiedų pinti savo vainikui.
- Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto.
- Skaitydami gerą kūrinį, labiau suprantame, kas tai per daiktas gyvenimas negu stebėdami patį gyvenimą.