Aleksandras Diuma (sūnus): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: fa:الکساندر دوما (پسر), sl:Alexandre Dumas mlajši |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
# Niekada nevėlu nutilti, jeigu žinai, kad [[melas|meluoji]]. |
# Niekada nevėlu nutilti, jeigu žinai, kad [[melas|meluoji]]. |
||
# [[Pavyduliavimas]] – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems. |
# [[Pavyduliavimas]] – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems. |
||
# [[Santuoka|Santuokos]] [[grandinė]]s tokios sunkios, kad joms [[našta|panešti]] reikia dviejų, o kartais net trijų. |
|||
{{DEFAULTSORT:Diuma Aleksandras (sūnus)}} |
{{DEFAULTSORT:Diuma Aleksandras (sūnus)}} |
||
21:48, 17 balandžio 2012 versija
Alexander Dumas (Fils) (1824-1895) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
- Didingiausia ir dieviškiausia žmogaus savybė – sugebėjimas gailėtis ir atleisti.
- Kartais man skaudina širdį mintis, kad genialumas turi ribas, o kvailybė – ne.
- Kūrinys, kuris skaitomas, turi dabartį; kūrinys, kuris skaitomas iš naujo, turi ateitį.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio.
- Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas.
- Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti.
- Niekada nevėlu nutilti, jeigu žinai, kad meluoji.
- Pavyduliavimas – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems.
- Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų.