Garbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
# [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
||
# [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. |
# [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. |
||
# [[Gėda]] ir [[garbė]] – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – [[Apulėjus]]. |
|||
# [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]]. |
# [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]]. |
||
# Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. |
# Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. |
18:50, 6 sausio 2012 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Didelis garbės troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – I. Kantas.
- Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – Ž. Ž. Ruso.
- Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. – M. de Montenis.
- Garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė. – A. Šopenhaueris.
- Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis. – Ž. Ž. Ruso.
- Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
- Kelias į garbę eina tik per kančią. – A. Maceina.
- Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
- Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. Garbė – atpildas už tai ką davei. – K. Kūlidžas.
- Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
- Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – Ž. Ž. Ruso.