Vytautas Karalius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
6 eilutė: 6 eilutė:
# [[Gamta]] nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms.
# [[Gamta]] nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms.
# [[Gamta]] skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu.
# [[Gamta]] skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu.
# [[Gamtoje|Gamta]] pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra!
# Mes – durų išradėjai, bet [[gamta]] mus įsileidžia tik pro plyšius.
# Mes – durų išradėjai, bet [[gamta]] mus įsileidžia tik pro plyšius.
# Pasiilgusi žmonių, panašių į save, [[gamta]] susikuria sau vieną kitą [[genijus|genijų]].
# Pasiilgusi žmonių, panašių į save, [[gamta]] susikuria sau vieną kitą [[genijus|genijų]].

18:51, 3 lapkričio 2011 versija

Vytautas Karalius, g. 1931 – lietuvių poetas, vertėjas.

Sentencijos ir aforizmai

Apie gamtą

  1. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja.
  2. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis.
  3. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms.
  4. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu.
  5. Gamta pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra!
  6. Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius.
  7. Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų.

Apie meilę

  1. Meilė akla. Bet kiek reginčiųjų lenda prie jos.
  2. Meilė – kometa, buitis – jos uodega, kuri gali nušluoti ir didelį tikslą.
  3. Meilė – ne svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.
  4. Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.

Apie moteris

  1. Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo ieškom kopijos.
  2. Ilgiausiai prisimeni moteris, kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam?
  3. Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus.
  4. Kai moteris gili upė, vyras stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda.

Apie pažinimo medį

  1. Kas neturi kantrybės užsiauginti pažinimo medį, tas sėja ankstyvąsias daržoves.
  2. Pažinimo medis gali augti ir patvory.
  3. Praktiški meistrai mano, kad ir iš pažinimo medžio galima išskaptuoti daug lengvų šaukštų.

Apie tiesą

  1. Geriausios tos knygos, kuriose netelpa tiesa.
  2. Gyvenimas būtų lygus tiesai, jei žmogus būtų tiktai gamta.
  3. Pasaka yra tiesa, bet tiesa dar nėra pasaka.
  4. Stebuklų automatas: įmeti mažą melą – iškrenta didelis, įmeti tiesą – sugenda automatas.
  5. Tiesa paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės.

Apie žmogų

  1. Įpratęs gyventi klausimais, žmogus kaip lenktynių arklys nebenori bėgti be kliūčių ruožo.
  2. Keistas reiškinys: eini šunkeliu, o sutinki žmones.
  3. Kopėčias išrado ne žvaigždžių rinkėjas, o žmogus, kuris matė tik tai, kas pasiekiama.
  4. Velnią žmogus išgalvojo tada, kai panoro būti geresnis, negu žmogui įmanoma.
  5. Žmogus – tokia pralaimėjimų sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos pergalės.
  6. Žmogus tragiškas medis: jis laukia vaisių dar nepražydęs ir nori žydėti, jau numetęs vaisius.

Apie žodį

  1. Didelis žodis jau savaime įtartinas. O kodėl jis didelis?
  2. Jei vyrai žinotų, koks buvo pirmasis Ievos žodis, jie būtų geresni psichologai.
  3. Kuo didesnis žodžių srautas, tuo daugiau negyvų žodžių.

Kitos

  1. Aforizmasminties visureigis.
  2. Atsikandę to paties obuolio Adomas ir Ieva pajuto skirtingus norus: Ieva – mylėti, Adomas – veikti.
  3. Bešokant apie aukso veršį, nutrypiame tiek žolės, kad jos užtektų ištisai jaučių bandai.
  4. Didingojo galva sutvarkyta didingai: joje yra ir minčių laukiamasis.
  5. Dvi klaidos. Vieni mėgina viską suprasti, pamiršdami gyventi, kiti skuba gyventi, nespėję nieko suprasti.
  6. Faktai – sekluma, kurioj dauguma nuskęsta.
  7. Genialus numatymas: tašką padėti iš ryto, sakinį užbaigti vakare.
  8. Geriau visumos nuotrupa, negu trupinių visuma.
  9. Gyvenimas turėtų užgrūdinti ne tik mus, bet ir mūsų viltį.
  10. Guminės lėlės ir guminiai dievai patogūs: juos galima dažnai maudyti.
  11. Ieškok savęs kaip adatos: siūlą įvers kiti.
  12. Iš kur galėjo žinoti akmenskaldys, kad jam pakišo išminties akmenį?
  13. Jei gėlės žinotų, kad jos gražios, liktų tik viena gėlių rūšys – koketės.
  14. Jei šunys žinotų, kiek žmoguje šuniškumo formų, jie nevizgintų uodega, o pastatytų ją iš pagarbos.
  15. Jeigu avys liko sveikos, kai vilkai sotūs – vadinasi, suėsti atpirkimo ožiai.
  16. Kas nedrįsta nuogas išbėgti į gatvę ir sušukti: eureka! – tas besirengdamas pamiršta savo genialiąją idėją.
  17. Lengviausiai pasiklystama einant į dangų: arba nėra ko paklausti, arba sutiktieji atsako nesuprantama kalba.
  18. Mano įdomiausioji nuotrauka. Heraklis duoda interviu, atsisakęs valyti Augijo arklides.
  19. Mąstymo pagrindas: pradėti nuo ištakų ir drįsti ligi ribos.
  20. Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.
  21. Milžinas nematuojamas taip tiksliai, kaip nykštukai.
  22. Nepaprastųjų paprastumas nelygus paprastųjų nepaprastumui.
  23. Nuo kaukės lieka žymės – patartina nešioti pokaukį.
  24. Nuomonė – pats netiksliausias, bet dažniausiai naudojamas matas.
  25. Oro pilims statyti leidimas nebūtinas.
  26. Padažą sugalvojo virėjas filosofas: pasaulyje daug dalykų, kuriuos sunku nuryti.
  27. Pasaka apie vilką avies kailyje gana pavojinga: naivios avys ima nebetikėti, kad būna vilkas vilko kailyje.
  28. Pasąmonė turi atsarginį išėjimą – nesąmonę.
  29. Pasaulio pradžia būtų žymiai aiškesnė, jei Dievas visų pirma būtų sukūręs operatorių.
  30. Pasaulį labiausiai pajunti, susidūręs su juo kaktomuša. Kelios iššokusios kibirkštys apšviečia plačiau, negu aukščiausios žvaigždės.
  31. Pavyzdžiai užkrečia. Kiek sulaužoma šonkaulių nebesukuriant Ievos!
  32. Pavojinga neturėti kaukės: tiek norinčių demaskuoti.
  33. Pavojingoji trejybė: sąmonė, pasąmonė ir nesąmonė.
  34. Pažadai – plataus lauko dar platesnės pakelės.
  35. Po garsiakalbio sunku išrasti giliakalbį.
  36. Principingumas: dangaus neatsisako, bet reikalauja kito dievo.
  37. Protą išgalandi pats – ir įsipjauni pirmas.
  38. Savigyra – seniausia savitarna.
  39. Sėkmė – dovana sau, bet daugeliui norisi, kad iškilmingai ją įteiktų kiti.
  40. Siena, skirianti dangų nuo pragaro, ne tokia stora, kaip apskaičiuota specialistų.
  41. Slibino galvom skaičiuoti neužtenka matematinių gabumų – reikia drąsos.
  42. Spalvos – abėcėlė, atspalviai – pažinimas.
  43. Sunkiausiai užgyja galva, praskelta išminties akmeniu.
  44. Širdis – ne bankas su aukso atsargom. Ji – kasyklos.
  45. Šypsena – lengviausi šarvai.
  46. Šventosios knygos ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą.
  47. Tarp dviejų cukraus gabalų suabejoja net musė.
  48. Tikėjimas – vienas didžiausių patogumų: nebereikia ieškoti.
  49. Tingieji prisnūsta popiečio, pasikabinę hamaką tarp TAIP ir NE.
  50. Turėk sąžinę: kiek galima sau meluoti.
  51. Tvora romantikė vadina save horizontu.
  52. Vieni prasimuša, kiti prasilaižo.
  53. Visų laikų patarlės moko to paties. Vadinasi, žmogus iš esmės nesikeičia.