Šlovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
6 eilutė: 6 eilutė:
# [[Jaunystė]] svajoja apie [[šlovė|šlovę]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]].
# [[Jaunystė]] svajoja apie [[šlovė|šlovę]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]].
# Kelias į [[šlovė|šlovę]] praskinamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras|P. Siras]].
# Kelias į [[šlovė|šlovę]] praskinamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras|P. Siras]].
# Paprastai [[šlovė|šlovinamas]] [[dramaturgas]], gebantis išspausti [[ašara]]s. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Paprastai [[šlovė|šlovinamas]] [[dramaturgas]], gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# [[Šlovė]], atėjusi staiga, veikiai išeina. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Šlovė]], atėjusi staiga, veikiai išeina. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# [[Šlovė]] – tai [[mirtis|mirties]] šviesulys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Šlovė]] – tai [[mirtis|mirties]] šviesulys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

17:35, 27 rugsėjo 2011 versija

Antikiniai posakiai

  1. Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo. – HEROSTRATO ŠLOVĖ (pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą).

Sentencijos

  1. Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. – Ciceronas.
  2. Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. – J. V. Gėtė.
  3. Jaunystė svajoja apie šlovę. – Dž. Baironas.
  4. Kelias į šlovę praskinamas darbu. – P. Siras.
  5. Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė.
  6. Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina. – T. Fuleris.
  7. Šlovė – tai mirties šviesulys. – O. de Balzakas.
  8. Šlovė – tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. – O. de Balzakas.
  9. Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei. – Liukas de Klapje Vovenargas.
  10. Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. – T. Livijus.
  11. Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. – S. Cveigas.
  12. Užkariautojo šlovė – žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. – F. Česterfildas.