Šlovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# [[Jaunystė]] svajoja apie [[šlovė|šlovę]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. |
# [[Jaunystė]] svajoja apie [[šlovė|šlovę]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. |
||
# Kelias į [[šlovė|šlovę]] praskinamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras|P. Siras]]. |
# Kelias į [[šlovė|šlovę]] praskinamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras|P. Siras]]. |
||
# Paprastai [[šlovė|šlovinamas]] [[dramaturgas]], gebantis išspausti |
# Paprastai [[šlovė|šlovinamas]] [[dramaturgas]], gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. |
||
# [[Šlovė]], atėjusi staiga, veikiai išeina. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. |
# [[Šlovė]], atėjusi staiga, veikiai išeina. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. |
||
# [[Šlovė]] – tai [[mirtis|mirties]] šviesulys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
# [[Šlovė]] – tai [[mirtis|mirties]] šviesulys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
17:35, 27 rugsėjo 2011 versija
Antikiniai posakiai
- Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo. – HEROSTRATO ŠLOVĖ (pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą).
Sentencijos
- Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. – Ciceronas.
- Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. – J. V. Gėtė.
- Jaunystė svajoja apie šlovę. – Dž. Baironas.
- Kelias į šlovę praskinamas darbu. – P. Siras.
- Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė.
- Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina. – T. Fuleris.
- Šlovė – tai mirties šviesulys. – O. de Balzakas.
- Šlovė – tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. – O. de Balzakas.
- Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei. – Liukas de Klapje Vovenargas.
- Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. – T. Livijus.
- Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. – S. Cveigas.
- Užkariautojo šlovė – žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. – F. Česterfildas.