Gustavas Floberas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S r2.6.5) (robotas Pridedama: az:Qüstav Flober |
||
40 eilutė: | 40 eilutė: | ||
[[Kategorija:Copyright]] |
[[Kategorija:Copyright]] |
||
[[az:Qüstav Flober]] |
|||
[[bg:Гюстав Флобер]] |
[[bg:Гюстав Флобер]] |
||
[[bs:Gustave Flaubert]] |
[[bs:Gustave Flaubert]] |
01:30, 7 rugsėjo 2011 versija
Gustave Flaubert (1821-1880) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
Apie gyvenimą
- Gyvenimas yra nuolatinis mokymasis. Žmogus turi išmokti viską – nuo kalbėjimo, iki mirties.
- Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį vėl pergyvena savo vaikuose.
- Gyvenimo sėkmę kur kas labiau garantuoja mokėjimas bendrauti negu talentas.
Kitos
- Ateitis yra blogiausias dabarties dalykas.
- Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Štai kodėl dabartis mums išslysta.
- Atkaklumas numaldo net ir likimą.
- Bet kas tampa įdomu, jeigu pakankamai ilgai į tai žiūri.
- Būti kvailu, savanaudžiu ir sveiku yra trys pagrindiniai dalykai, kurių reikia, kad būtum laimingas. Visgi jeigu trūksta kvailumo, viskas prarasta.
- Ginčytis daug lengviau, negu suprasti.
- Kai pasensi, įpročiai taps tironais.
- Ką senolis mato sėdėdamas, jaunuolis nepastebi stovėdamas.
- Kiekviena siela matuojama troškimo didingumu.
- Komiškumas – liūdesio riba.
- Kuo labiau žmonija tobulėja, tuo labiau ji degraduoja.
- Kuo toliau eis žmonija, tuo menas bus moksliškesnis.
- Literatūros darbai ir uždarbis nesulyginami.
- Manau, kad pasisekimas tarp moterų – tai paprastai vidutinybės rodiklis.
- Menas rašyti yra menas atrasti tai, kuo tiki.
- Menininkai, siekiantys tobulumo visame kame, niekada jo nepasiekia.
- Menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas visatoje – visur esantis, ir nematomas.
- Negalima liesti stabų: ant rankų liks paauksavimas.
- Paukščiai narvelyje man sukelia tokį pat gailestį kaip tautos vergovėje.
- Reikia visada tikėtis, kai nusivili, ir abejoti, kai tikiesi.
- Sėkmė yra pasekmė, bet tai neturi būti tikslas.
- Skaitykite daug, bet nedaug knygų.
- Svarbiausias rašytojo privalumas yra žinoti tai, ko rašyti nedera.
- Tikiu, kad jeigu žmogus visuomet žvelgtų į dangų, galiausiai jam išaugtų sparnai.
- Vienatvės neįmanoma užpildyti prisiminimais, jie ją tik pagilina.