Abejingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# Gal [[mokslas]] ir rado vaistus nuo didžiausių [[blogybė|blogybių]], tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus [[abejingumas|abejingumo]]. – [[Helena Keler]]. |
# Gal [[mokslas]] ir rado vaistus nuo didžiausių [[blogybė|blogybių]], tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus [[abejingumas|abejingumo]]. – [[Helena Keler]]. |
||
# Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį [[žmogus|žmogų]], tarytum ne vienos [[žemė]]s broliai, ne vienos saulės [[vaikai]] būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. |
# Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį [[žmogus|žmogų]], tarytum ne vienos [[žemė]]s broliai, ne vienos saulės [[vaikai]] būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. |
||
# Abejingojo sąžinė – kurčnebylė.– [[Modesta Semper]]. |
|||
# Galimybių kišenė – užsiūta abejingumu, dėl paniekos gėriui.– [[Modesta Semper]]. |
|||
# Abejingumo šaknys slypi – kūno arba dvasios negalavime.– [[Modesta Semper]]. |
|||
# Abejingumas yra smerktinas tada, kuomet ignoruojami būtini žmogaus poreikiai. Ir atleistinas tik tuo atveju, kai būti abejingam – garbės reikalas.– [[Modesta Semper]]. |
|||
# Abejingumas – kurčias ir aklas, bet užtveria kelius kitų laimei, džiaugsmui, bei gerovei. |
|||
– [[Modesta Semper]]. |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
||
16:20, 28 rugpjūčio 2011 versija
Sentencijos
- Abejingumas – sunki sielos liga. – A. Tokvilis.
- Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo. – Helena Keler.
- Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – J. Marcinkevičius.
- Abejingojo sąžinė – kurčnebylė.– Modesta Semper.
- Galimybių kišenė – užsiūta abejingumu, dėl paniekos gėriui.– Modesta Semper.
- Abejingumo šaknys slypi – kūno arba dvasios negalavime.– Modesta Semper.
- Abejingumas yra smerktinas tada, kuomet ignoruojami būtini žmogaus poreikiai. Ir atleistinas tik tuo atveju, kai būti abejingam – garbės reikalas.– Modesta Semper.
- Abejingumas – kurčias ir aklas, bet užtveria kelius kitų laimei, džiaugsmui, bei gerovei.
Nuorodos
