Žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Image:Www.wikipedia.org screenshot.png|right|thumb|200px|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – [[Vikipedija]]]] |
[[Image:Www.wikipedia.org screenshot.png|right|thumb|200px|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – [[Vikipedija]]]] |
||
== |
== Sentencijos ir aforizmai== |
||
# [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
|||
== Sentencijos == |
|||
# Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]] |
# Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]] |
||
# Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas |
# [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
|||
⚫ | |||
# Neužtenka žinoti, reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka norėti, reikia veikti. – [[Johanas Volfgangas |
# Neužtenka žinoti, reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka norėti, reikia veikti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
⚫ | |||
# Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis). |
# Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. |
||
# Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. |
# Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. |
||
# [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. |
|||
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti [[palūkanos|palūkanas]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
|||
# [[Žmogus| |
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti [[palūkanos|palūkanas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# |
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[protas]] turi tris visrakčius: [[žinios|žinias]], [[mintis]] ir [[vaizduotė|vaizduotę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
13:34, 5 rugpjūčio 2011 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. T. A. Edisonas
- Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – J. V. Gėtė.
- Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – J. V. Gėtė.
- Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. – B. Ferrero.
- Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. – J. V. Gėtė.
- Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). (Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
- Norint suvirškinti žinias, reikia jas ryti su apetitu. – A. Fransas.
- Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintis – protuose, dėmesinguose sau. – W. Cowper.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
- Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – V. Hugo.
Nuorodos