Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
# Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. |
# Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. |
||
# [[Papratimas]] – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų [[prigimtis]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. |
|||
# Pasinėrus į savo laukinę [[prigimtis|prigimtį]], geriausiai pailsima nuo savo [[nenatūralumas|nenatūralumo]], nuo savo [[dvasingumas|dvasingumo]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
# Pasinėrus į savo laukinę [[prigimtis|prigimtį]], geriausiai pailsima nuo savo [[nenatūralumas|nenatūralumo]], nuo savo [[dvasingumas|dvasingumo]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. |
||
# Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. |
# Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. |
20:28, 17 liepos 2011 versija
Sentencijos
- Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
- Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
- Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
- Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
- Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
- Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
- Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
- Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.