Šmeižtas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė: 2 eilutė:
# Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Kiekvienas [[šmeižtas]] susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – [[Aleksandras Hamiltonas|A. Hamiltonas]].
# Kiekvienas [[šmeižtas]] susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – [[Aleksandras Hamiltonas|A. Hamiltonas]].
# Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą [[šmeižtas|šmeižikai]] pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio [[supratingumas|supratingumo]]. – [[Konfucijus]].
# [[Šmeižtas]] abejingas [[menkysta|menkystoms]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Šmeižtas]] abejingas [[menkysta|menkystoms]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]].
# [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]].

18:04, 13 liepos 2011 versija

Sentencijos

  1. Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. – V. Hugo.
  2. Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – A. Hamiltonas.
  3. Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo. – Konfucijus.
  4. Šmeižtas abejingas menkystoms. – O. de Balzakas.
  5. Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – Herodotas.
  6. Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – H. V. Šo.