Juozas Erlickas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
==Sentencijos ir aforizmai== |
==Sentencijos ir aforizmai== |
||
# Yra tipų, kurie giriasi: [[širdis|širdį]] atidaviau [[Žmogus|žmonėms]]! Mulki! Tu [[pinigas|pinigus]] atiduok. Beširdžių pas mus ir taip per akis. – ''„Iškrypėliai“, 2006 rugsėjo 2 d. „Lietuvos rytas“''. |
# Yra tipų, kurie giriasi: [[širdis|širdį]] atidaviau [[Žmogus|žmonėms]]! Mulki! Tu [[pinigas|pinigus]] atiduok. Beširdžių pas mus ir taip per akis. – ''„Iškrypėliai“, 2006 rugsėjo 2 d. „Lietuvos rytas“''. |
||
# Kai Seimas bus perpus iš [[politikas|politikų]] ir scenos žvaigždžių, tai politikams nebereiks nei dainuot, nei prieš rinkėjus vaidint. Tą darys žvaigždės. O politikai ims dirbt. Mes gal nesulauksim. Bet vaikai... Juk ir keisčiausios fantazijos išsipildo. |
|||
# Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi... Aš stoviu ant žemės. Niekas [[dėmesys|dėmesio]] nekreipia. Tradicinė orientacija nūnai ne madoj. |
# Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi... Aš stoviu ant žemės. Niekas [[dėmesys|dėmesio]] nekreipia. Tradicinė orientacija nūnai ne madoj. |
||
# Skambina iš ministerijos.<br /> – Atvažiuokit. Nebegalim susitvarkyt.<br /> Atvažiuoju ir viską sutvarkau. Vienus pridaužau geležiniu strypu, kitiems ir diržo gana. Bet dažniausiai tenka keletą nušaut.<br /> Jei ne aš – viskas čia būtų dar blogiau. |
# Skambina iš ministerijos.<br /> – Atvažiuokit. Nebegalim susitvarkyt.<br /> Atvažiuoju ir viską sutvarkau. Vienus pridaužau geležiniu strypu, kitiems ir diržo gana. Bet dažniausiai tenka keletą nušaut.<br /> Jei ne aš – viskas čia būtų dar blogiau. |
||
18:24, 19 balandžio 2011 versija
Juozas Erlickas (g. 1953 m.) – rašytojas, poetas, publicistas, Nacionalinės premijos laureatas.
Sentencijos ir aforizmai
- Yra tipų, kurie giriasi: širdį atidaviau žmonėms! Mulki! Tu pinigus atiduok. Beširdžių pas mus ir taip per akis. – „Iškrypėliai“, 2006 rugsėjo 2 d. „Lietuvos rytas“.
- Kai Seimas bus perpus iš politikų ir scenos žvaigždžių, tai politikams nebereiks nei dainuot, nei prieš rinkėjus vaidint. Tą darys žvaigždės. O politikai ims dirbt. Mes gal nesulauksim. Bet vaikai... Juk ir keisčiausios fantazijos išsipildo.
- Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi... Aš stoviu ant žemės. Niekas dėmesio nekreipia. Tradicinė orientacija nūnai ne madoj.
- Skambina iš ministerijos.
– Atvažiuokit. Nebegalim susitvarkyt.
Atvažiuoju ir viską sutvarkau. Vienus pridaužau geležiniu strypu, kitiems ir diržo gana. Bet dažniausiai tenka keletą nušaut.
Jei ne aš – viskas čia būtų dar blogiau. - Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia. Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį. Moteris, stumianti automobilį, – visai kaip tarybinė. Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.
