Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
||
# Be ramybės [[mintis|mintys]] nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti. |
# Be ramybės [[mintis|mintys]] nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti. |
||
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų. |
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda [[turtas|turtų]]. |
||
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
||
===Apie rašytojus=== |
===Apie rašytojus=== |
||
31 eilutė: | 31 eilutė: | ||
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. |
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. |
||
# [[Įrankis|Įrankiai]] ir jų naudojimosi būdai kinta, o [[gamta]] ir jos reiškiniai visados vienodi. |
# [[Įrankis|Įrankiai]] ir jų naudojimosi būdai kinta, o [[gamta]] ir jos reiškiniai visados vienodi. |
||
# Jei [[muzikantas]] ima griežti gražią melodiją liutnia, o klausytojai neapdovanoja jo aplodismentais, jis tampa abejingas ir praranda įkarštį. |
|||
# Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. |
# Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. |
||
# Jei [[valdovas]] apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų [[ministras|ministrų]]. |
# Jei [[valdovas]] apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų [[ministras|ministrų]]. |
||
37 eilutė: | 38 eilutė: | ||
# Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo [[keistumas|keistas]]. |
# Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo [[keistumas|keistas]]. |
||
# Kai svirnai pilni, žmonės laikosi [[paprotys|papročių]] ir [[apeigos|apeigų]]. |
# Kai svirnai pilni, žmonės laikosi [[paprotys|papročių]] ir [[apeigos|apeigų]]. |
||
# Kalnai ir kalvos yra iš žemės ir akmenų, bet juose gali būti aukso ir brangakmenių. Garsūs [[mokslininkas|mokslininkai]] — tai savo amžiaus auksas ir brangakmeniai. |
|||
# Kodėl dangaus [[malonė]] tokia šališka? |
# Kodėl dangaus [[malonė]] tokia šališka? |
||
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą. |
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą. |
18:48, 8 gruodžio 2010 versija
Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.
Sentencijos
Apie darbą
- Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
- Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės?
- Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.
Apie mintis
- Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
- Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
- Gilios mintys neduoda turtų.
- Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
Apie rašytojus
- Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
- Kaip be tvirto ūkininko derlius neužaugs, taip be žymių rašytojų šalies privalumai liks paslėpti ir nežinomi.
- Mūsų laikų rašytojai vertina baltą žąsį ir niekina gaidį, nes toji žąsis atkeliauja iš toli, o gaidys arti.
Apie tiesą
- Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
- Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
- Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje.
Apie žmogų
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
- Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
- Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
- Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
Kitos
- Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
- Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
- Esti tvarkos laikas ir sumaišties laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą.
- Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
- Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
- Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
- Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi.
- Jei muzikantas ima griežti gražią melodiją liutnia, o klausytojai neapdovanoja jo aplodismentais, jis tampa abejingas ir praranda įkarštį.
- Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
- Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
- Jei valdovas, savo gyvybę gelbėdamas, liaudį į mirtį veda, kas jį valdovu pripažins?
- Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
- Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.
- Kai svirnai pilni, žmonės laikosi papročių ir apeigų.
- Kalnai ir kalvos yra iš žemės ir akmenų, bet juose gali būti aukso ir brangakmenių. Garsūs mokslininkai — tai savo amžiaus auksas ir brangakmeniai.
- Kodėl dangaus malonė tokia šališka?
- Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką nors sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą.
- Linksmumas veda į palankumą, pyktis – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
- Narsuolis gali šalį užkariauti, bet geriau nuo jo laikytis atokiau.
- Nemandagus žmogus nesiskiria nuo kankintojo.
- Niekas geriau už mandagumą neįveiks stačiokiškumo. Niekas geriau už išsilavinimą nesusidoros su niekšiškumu.
- Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus.
- Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti.
- Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
- Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
- Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
- Tas, kuris greitai kyla tarnyboje, veikiai turės iš tarnybos pasitraukti.
- Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabarties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės.
- Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
- Veiksmai neturi būti toli siekiantys, bet jų pagrindas turi būti ištirtas.
- Vienadienis speigas nepajėgia sukaustyti upės, ir per trumpą laiką kalnų supilti nepavyksta.
- Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.