Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų. |
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų. |
||
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
||
===Apie rašytojus=== |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
# Mūsų laikų [[rašytojas|rašytojai]] vertina baltą žąsį ir niekina gaidį, nes toji žąsis atkeliauja iš toli, o gaidys arti. |
|||
===Apie tiesą=== |
===Apie tiesą=== |
||
# [[Melas]] ir [[beprotybė]] velkasi [[tiesa|tiesos]] drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą. |
# [[Melas]] ir [[beprotybė]] velkasi [[tiesa|tiesos]] drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą. |
||
21 eilutė: | 25 eilutė: | ||
===Kitos=== |
===Kitos=== |
||
# Aukštesnieji [[valdininkas|valdininkai]] pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti. |
# Aukštesnieji [[valdininkas|valdininkai]] pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti. |
||
⚫ | |||
# [[Elgesys|Elgesiu]] kiekvienas gali įrodyti savo [[vertė|vertę]], bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o [[sėkmė]] – tik nuo aplinkybių. |
# [[Elgesys|Elgesiu]] kiekvienas gali įrodyti savo [[vertė|vertę]], bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o [[sėkmė]] – tik nuo aplinkybių. |
||
# Esti [[tvarka|tvarkos]] [[laikas]] ir [[sumaištis|sumaišties]] laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą. |
# Esti [[tvarka|tvarkos]] [[laikas]] ir [[sumaištis|sumaišties]] laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą. |
||
34 eilutė: | 37 eilutė: | ||
# Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo [[keistumas|keistas]]. |
# Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo [[keistumas|keistas]]. |
||
# Kai svirnai pilni, žmonės laikosi [[paprotys|papročių]] ir [[apeigos|apeigų]]. |
# Kai svirnai pilni, žmonės laikosi [[paprotys|papročių]] ir [[apeigos|apeigų]]. |
||
⚫ | |||
# Kodėl dangaus [[malonė]] tokia šališka? |
# Kodėl dangaus [[malonė]] tokia šališka? |
||
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą. |
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą. |
18:36, 8 gruodžio 2010 versija
Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.
Sentencijos
Apie darbą
- Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
- Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės?
- Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.
Apie mintis
- Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
- Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
- Gilios mintys neduoda turtų.
- Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
Apie rašytojus
- Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
- Kaip be tvirto ūkininko derlius neužaugs, taip be žymių rašytojų šalies privalumai liks paslėpti ir nežinomi.
- Mūsų laikų rašytojai vertina baltą žąsį ir niekina gaidį, nes toji žąsis atkeliauja iš toli, o gaidys arti.
Apie tiesą
- Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
- Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
- Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje.
Apie žmogų
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
- Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
- Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
- Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
Kitos
- Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
- Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
- Esti tvarkos laikas ir sumaišties laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą.
- Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
- Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
- Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
- Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi.
- Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
- Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
- Jei valdovas, savo gyvybę gelbėdamas, liaudį į mirtį veda, kas jį valdovu pripažins?
- Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
- Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.
- Kai svirnai pilni, žmonės laikosi papročių ir apeigų.
- Kodėl dangaus malonė tokia šališka?
- Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką nors sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą.
- Linksmumas veda į palankumą, pyktis – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
- Narsuolis gali šalį užkariauti, bet geriau nuo jo laikytis atokiau.
- Nemandagus žmogus nesiskiria nuo kankintojo.
- Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus.
- Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti.
- Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
- Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
- Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
- Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabarties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės.
- Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
- Veiksmai neturi būti toli siekiantys, bet jų pagrindas turi būti ištirtas.
- Vienadienis speigas nepajėgia sukaustyti upės, ir per trumpą laiką kalnų supilti nepavyksta.
- Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.