Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
||
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
||
# [[Žmogus|Žmonės]] neatsargiai renkasi [[draugas|draugus]]. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. |
# [[Žmogus|Žmonės]] neatsargiai renkasi [[draugas|draugus]]. Todėl, kol sutinka, viešpatauja [[mandagumas]], bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda [[neapykanta]] ir [[pavydas]]. |
||
# [[Žmogus|Žmonių]] [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. |
# [[Žmogus|Žmonių]] [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. |
||
===Kitos=== |
===Kitos=== |
||
25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
# Galima įkurti naują [[ugnis|ugnį]], bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos. |
# Galima įkurti naują [[ugnis|ugnį]], bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos. |
||
# [[Ginčas]] panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. |
# [[Ginčas]] panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. |
||
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga. |
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. |
||
# [[Įrankis|Įrankiai]] ir jų naudojimosi būdai kinta, o [[gamta]] ir jos reiškiniai visados vienodi. |
# [[Įrankis|Įrankiai]] ir jų naudojimosi būdai kinta, o [[gamta]] ir jos reiškiniai visados vienodi. |
||
# Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. |
# Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. |
||
37 eilutė: | 37 eilutė: | ||
# Per daug pašildytas [[vynas]] tampa rūgštus. |
# Per daug pašildytas [[vynas]] tampa rūgštus. |
||
# [[Sapnas|Sapnai]] yra [[tiesa]], bet žmogaus [[išmintis|išminties]] nepakanka jiems suprasti. |
# [[Sapnas|Sapnai]] yra [[tiesa]], bet žmogaus [[išmintis|išminties]] nepakanka jiems suprasti. |
||
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. |
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis [[maištas|maištais]]. |
||
# Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos [[vaisius|vaisių]]. |
# Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos [[vaisius|vaisių]]. |
||
# Tas, kurio [[troškimas|troškimai]] sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno. |
# Tas, kurio [[troškimas|troškimai]] sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno. |
18:45, 7 gruodžio 2010 versija
Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.
Sentencijos
Apie darbą
- Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
- Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės?
- Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.
Apie mintis
- Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
- Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
- Gilios mintys neduoda turtų.
- Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
Apie tiesą
- Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
- Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
- Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje.
Apie žmogų
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
- Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
- Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
- Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
Kitos
- Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
- Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
- Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
- Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
- Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
- Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
- Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi.
- Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
- Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
- Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
- Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.
- Kodėl dangaus malonė tokia šališka?
- Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką nors sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą.
- Linksmumas veda į palankumą, pyktis – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
- Nemandagus žmogus nesiskiria nuo kankintojo.
- Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus.
- Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti.
- Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
- Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
- Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
- Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabarties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės.
- Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
- Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.