Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
10 eilutė: 10 eilutė:
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų.
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų.
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]].
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]].
===Apie tiesą===
# [[Melas]] ir [[beprotybė]] velkasi [[tiesa|tiesos]] drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
# Tas, kuris žino skirtumą tarp [[tiesa|tiesos]] ir [[apgaulė]]s, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
# Veikaluose ir kalbose [[tiesa]] paprastai skęsta žodžių potvynyje.
===Apie žmogų===
===Apie žmogų===
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
29 eilutė: 33 eilutė:
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą.
# Klastūnas, jei nori ką nors [[šmeižtas|apšmeižti]], giria, o jei rengia prieš ką nors [[sąmokslas|sąmokslą]], stengiasi užmigdyti budrumą.
# [[Linksmumas]] veda į [[palankumas|palankumą]], [[pyktis]] – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
# [[Linksmumas]] veda į [[palankumas|palankumą]], [[pyktis]] – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
# [[Melas]] ir [[beprotybė]] velkasi [[tiesa|tiesos]] drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
# [[Nemandagumas|Nemandagus]] žmogus nesiskiria nuo [[kankintojas|kankintojo]].
# [[Nemandagumas|Nemandagus]] žmogus nesiskiria nuo [[kankintojas|kankintojo]].
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
35 eilutė: 38 eilutė:
# Tas, kurio [[troškimas|troškimai]] sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
# Tas, kurio [[troškimas|troškimai]] sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
# Tas, kuris turi didelių [[gabumai|gabumų]] ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
# Tas, kuris turi didelių [[gabumai|gabumų]] ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
# Veikaluose ir kalbose [[tiesa]] paprastai skęsta žodžių potvynyje.
# [[Žodis|Žodžius]] galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta.
# [[Žodis|Žodžius]] galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta.



18:57, 6 gruodžio 2010 versija

Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.

Sentencijos

Apie darbą

  1. Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
  2. Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės?
  3. Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.

Apie mintis

  1. Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
  2. Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
  3. Gilios mintys neduoda turtų.
  4. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.

Apie tiesą

  1. Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
  2. Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
  3. Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje.

Apie žmogų

  1. Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
  2. Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
  3. Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
  4. Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.

Kitos

  1. Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
  2. Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
  3. Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
  4. Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
  5. Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
  6. Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
  7. Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi.
  8. Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
  9. Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
  10. Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
  11. Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.
  12. Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką nors sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą.
  13. Linksmumas veda į palankumą, pyktis – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
  14. Nemandagus žmogus nesiskiria nuo kankintojo.
  15. Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
  16. Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
  17. Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
  18. Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
  19. Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.