Epikūras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# Įprask prie minties, kad [[mirtis]] mums niekis, nes [[gėris]] ir [[blogis]] yra pojūčių pasaulyje, o mirtis visiškai iš jo išvaduos. |
# Įprask prie minties, kad [[mirtis]] mums niekis, nes [[gėris]] ir [[blogis]] yra pojūčių pasaulyje, o mirtis visiškai iš jo išvaduos. |
||
# Kai mes egzistuojame, [[mirtis]] nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame. |
# Kai mes egzistuojame, [[mirtis]] nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame. |
||
# Kas nepamena buvusios [[laimė]]s, tas jau [[senis]]. |
|||
# Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. |
# Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. |
||
# [[Malonumas]] yra laimingo [[gyvenimas|gyvenimo]] pradžia ir pabaiga. |
# [[Malonumas]] yra laimingo [[gyvenimas|gyvenimo]] pradžia ir pabaiga. |
18:19, 25 lapkričio 2010 versija
Epicurus (341-270 pr. Kr.) – senovės graikų filosofas.
Sentencijos
- Iš nieko niekas neatsiranda.
- Įprask prie minties, kad mirtis mums niekis, nes gėris ir blogis yra pojūčių pasaulyje, o mirtis visiškai iš jo išvaduos.
- Kai mes egzistuojame, mirtis nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame.
- Kas nepamena buvusios laimės, tas jau senis.
- Kvaila prašyti dievus to, ką žmogus gali pats sau suteikti.
- Malonumas yra laimingo gyvenimo pradžia ir pabaiga.
- Negalima pasitenkinti gyvenimu negyvenant išmintingai, dorovingai ir teisingai.
- Nereikia bijoti Dievo; mirtis neskausminga; turtą lengva užgyventi; kančią lengva ištverti.
- Pasaulio tvarkoje nėra vietos blogiui.
- Patariu nuolat stebėti gamtą; tai man leidžia mėgautis nuostabia ramybe.
- Pati blogiausia iš blogybių, mirtis, mūsų niekaip neliečia: kai mes esame, tai mirties dar nėra, o kada mirtis ateina, tai mūsų jau nėra.
- Ramios dvasios žmogus ir kitam neįkyrus.
- Visų didžiausias dalykas, kurį duoda išmintis viso gyvenimo laimei, yra draugystė.