Charles Bukowski: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# Aš buvau [[talentas|talentingas]] ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo [[rankos|rankas]] ir suvokdavau, kad galėjau būti didis pianistas ar dar kas nors. Tačiau ką veikė mano rankos? Kasė kiaušius, išrašinėjo čekius, užrišinėjo batų raištelius, nuleisdavo vandenį unitaze ir pan. Iššvaisčiau aš savo rankas. Ir smegenis. – ''„Skaitalas“.'' |
# Aš buvau [[talentas|talentingas]] ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo [[rankos|rankas]] ir suvokdavau, kad galėjau būti didis pianistas ar dar kas nors. Tačiau ką veikė mano rankos? Kasė kiaušius, išrašinėjo čekius, užrišinėjo batų raištelius, nuleisdavo vandenį unitaze ir pan. Iššvaisčiau aš savo rankas. Ir smegenis. – ''„Skaitalas“.'' |
||
# Ir aš taip darysiu! Taupysiu savo grašius. Išgimdysiu kokią idėją, gausiu paskolą ir prasimušiu. Samdysiu ir atleidinėsiu iš darbo. Rašomojo stalo stalčiuje laikysiu butelį viskio. Turėsiu žmoną su 40 dydžio papais ir tokia subine, kurią pamatęs į kelnes leis kiekvienas laikraščius pakampėse pardavinėjantis berniūkštis. Būsiu jai neištikimas ir ji tai žinos, bet nė žodžiu apie tai neužsimins vien tam, kad galėtų gyvent mano namuose ir leist mano babkes. Praspirsiu iš darbo krūvas žmonių vien tam, kad pasigėrėčiau išgąsčiu jų fizionomijose. Atleidinėsiu moteris, kurios to visiškai nenusipelnė. [[Viltis]] – tai viskas, ko žmogui reikia. – „Faktotumas“. |
# Ir aš taip darysiu! Taupysiu savo grašius. Išgimdysiu kokią idėją, gausiu paskolą ir prasimušiu. Samdysiu ir atleidinėsiu iš darbo. Rašomojo stalo stalčiuje laikysiu butelį viskio. Turėsiu žmoną su 40 dydžio papais ir tokia subine, kurią pamatęs į kelnes leis kiekvienas laikraščius pakampėse pardavinėjantis berniūkštis. Būsiu jai neištikimas ir ji tai žinos, bet nė žodžiu apie tai neužsimins vien tam, kad galėtų gyvent mano namuose ir leist mano babkes. Praspirsiu iš darbo krūvas žmonių vien tam, kad pasigėrėčiau išgąsčiu jų fizionomijose. Atleidinėsiu moteris, kurios to visiškai nenusipelnė. [[Viltis]] – tai viskas, ko žmogui reikia. – „Faktotumas“. |
||
# Reikia perskaityti apsakymą penkis kartus iš eilės, kad suprastum, jog moteris ruošiasi darytis abortą, o vyrukas – nusižudyti. Jei vien tik gebėjimas supainioti aiškius dalykus paversdavo [[rašytojas|rašytoją]] populiariu, tai aš nenorėjau prie to prisidėti. Ir tariau sau: eina jie visi po velnių. Geriau jau aš gersiu. – ''„Paštas“.'' |
|||
# Spjauk į visa tai. Užsidaryk kambarėlyje ir rašyk! |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{Vikipedija|Charles Bukowski}} |
{{Vikipedija|Charles Bukowski}} |
||
17:10, 14 rugsėjo 2010 versija
Charles Bukowski (1920-1994) – amerikiečių rašytojas.
Sentencijos ir aforizmai
- Artėjo rugsėjis. Ginčijosi varnos. Saulė varvėjo krauju. – „Skaitalas“.
- Aš buvau talentingas ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo rankas ir suvokdavau, kad galėjau būti didis pianistas ar dar kas nors. Tačiau ką veikė mano rankos? Kasė kiaušius, išrašinėjo čekius, užrišinėjo batų raištelius, nuleisdavo vandenį unitaze ir pan. Iššvaisčiau aš savo rankas. Ir smegenis. – „Skaitalas“.
- Ir aš taip darysiu! Taupysiu savo grašius. Išgimdysiu kokią idėją, gausiu paskolą ir prasimušiu. Samdysiu ir atleidinėsiu iš darbo. Rašomojo stalo stalčiuje laikysiu butelį viskio. Turėsiu žmoną su 40 dydžio papais ir tokia subine, kurią pamatęs į kelnes leis kiekvienas laikraščius pakampėse pardavinėjantis berniūkštis. Būsiu jai neištikimas ir ji tai žinos, bet nė žodžiu apie tai neužsimins vien tam, kad galėtų gyvent mano namuose ir leist mano babkes. Praspirsiu iš darbo krūvas žmonių vien tam, kad pasigėrėčiau išgąsčiu jų fizionomijose. Atleidinėsiu moteris, kurios to visiškai nenusipelnė. Viltis – tai viskas, ko žmogui reikia. – „Faktotumas“.
- Reikia perskaityti apsakymą penkis kartus iš eilės, kad suprastum, jog moteris ruošiasi darytis abortą, o vyrukas – nusižudyti. Jei vien tik gebėjimas supainioti aiškius dalykus paversdavo rašytoją populiariu, tai aš nenorėjau prie to prisidėti. Ir tariau sau: eina jie visi po velnių. Geriau jau aš gersiu. – „Paštas“.
- Spjauk į visa tai. Užsidaryk kambarėlyje ir rašyk!
