Jonas Vaiškūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''''[[:w:Jonas Vaiškūnas|Jonas Vaiškūnas]]''' |
'''''[[:w:Jonas Vaiškūnas|Jonas Vaiškūnas]]''' – etnokosmologas, kraštotyrninkas.'' |
||
== Citatos == |
== Citatos == |
||
⚫ | # Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria – ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį – ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai – ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi – ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones – ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti. [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53915] |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | # Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma – neskaityk, nepriimtina, kas rodoma – išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats – to, kuris neišjungė... |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
17:40, 1 rugsėjo 2010 versija
Jonas Vaiškūnas – etnokosmologas, kraštotyrninkas.
Citatos
- Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria – ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį – ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai – ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi – ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones – ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti. [1]
- Nacionalinė kultūra baigiasi ten, kur prasideda kapitalas.
- Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma – neskaityk, nepriimtina, kas rodoma – išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats – to, kuris neišjungė...