Jonas Vaiškūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Redagavimas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
'''''[[:w:Jonas Vaiškūnas|Jonas Vaiškūnas]]''' - etnokosmologas, kraštotyrninkas.''
'''''[[:w:Jonas Vaiškūnas|Jonas Vaiškūnas]]''' etnokosmologas, kraštotyrninkas.''

== Citatos ==
== Citatos ==
# Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti. [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53915]

# Nacionalinė kultūra baigiasi ten, kur prasideda kapitalas.
*Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria - ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį - ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai - ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi - ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones - ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti. [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53915]
# Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma neskaityk, nepriimtina, kas rodoma išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats to, kuris neišjungė...
*Nacionalinė kultūra baigiasi ten, kur prasideda kapitalas.
*Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma - neskaityk, nepriimtina, kas rodoma - išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats - to, kuris neišjungė...

== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{wikipedia}}
{{wikipedia}}

17:40, 1 rugsėjo 2010 versija

Jonas Vaiškūnas – etnokosmologas, kraštotyrninkas.

Citatos

  1. Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria – ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį – ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai – ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi – ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones – ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti. [1]
  2. Nacionalinė kultūra baigiasi ten, kur prasideda kapitalas.
  3. Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma – neskaityk, nepriimtina, kas rodoma – išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats – to, kuris neišjungė...

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –