Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homo ergaster (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas.
Nėra keitimo santraukos
3 eilutė: 3 eilutė:
# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. – [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]].
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. – [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]].
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Sielvartas]] - iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Sielvartas]] iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. – [[Napoleonas Bonapartas]].
# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
16 eilutė: 16 eilutė:
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius.
# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius.
# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. – [[Hipolitas Tenas Taine]].
# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. – [[Hipolitas Tenas Taine]].
# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė]].
# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė]].

18:37, 29 rugpjūčio 2010 versija

Sentencijos

  1. Būdamas jaunas, reikalavau iš žmonių daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios draugystės, nuolatinio jaudulio. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų jausmai, draugystė, kilnūs poelgiai man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra malonė. – A. Kamiu.
  2. Draugystė daro neišardoma ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. – O. de Balzakas.
  3. Ekonomika kalba skaičiais, o ne jausmais. – B. Lubys.
  4. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
  5. Mūsų slepiami jausmai yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – O. de Balzakas.
  6. Nuostabiausias ir giliausias jausmas, kurį galime patirti yra mistiškumas. Tai visų mokslų užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs baimėje, tolygus mirusiam. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – žinojimas. – A. Einšteinas.
  7. Politikos veikėjai nesivadovauja meile arba neapykanta, juos veikia interesai, o ne jausmai. – F. Česterfildas.
  8. Protas visuomet šykštesnis už jausmą. – O. de Balzakas.
  9. Sielvartas – iš visų mūsų jausmų patvariausias. – O. de Balzakas.
  10. Stiprus žmogus yra tas, kuris gali valdyti savo mintis ir jausmus. – Napoleonas Bonapartas.
  11. Sukurti dailią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. – V. Hugo.
  12. Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – O. de Balzakas.
  13. Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku. – O. Vaildas.
  14. Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. – Dž. R. Lovelis.
  15. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.
  16. Neišreikštas dėkingumas yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius.
  17. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
  18. Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės. – Hipolitas Tenas Taine.
  19. Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. – Johanas Volfgangas Gėtė.
  20. Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. – Johanas Volfgangas Gėtė.
  21. Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. – Anri Frederikas Amjelis.
  22. Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų žmonių panašumą į mus. – Ambrozas Birsas.
  23. Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie gyvenimą viską, kad po to, atsiribojus nuo aistros, vėl panerti į begalinių metų tuštybę. – Stefanas Cveigas.