Aleksandras Diuma (tėvas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
38 eilutė: | 38 eilutė: | ||
# Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. |
# Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. |
||
# Visi [[apibendrinimas|apibendrinimai]] yra pavojingi. Šitas – taip pat. |
# Visi [[apibendrinimas|apibendrinimai]] yra pavojingi. Šitas – taip pat. |
||
# Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų [[istorija]]! |
# Viskas šiame [[pasaulis|pasaulyje]] didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų [[istorija]]! |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
17:46, 9 birželio 2010 versija
Alexandre Dumas, père (1802-1870) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
Apie meilę
- Meilei nei grotos, nei spynos nebaisios.
- Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas.
- Meilė – dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
- Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.
Apie žmogų
- Peštukai ir neramūs žmonės visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
- Seni velniai tampa atsiskyrėliais, o žmonės sendami – velniais.
- Žmogui būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo egoizmas, kurio dėka jis apsigina, pasaulis jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
- Žmogus beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
- Žmonės klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
- Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo.
Kitos
- Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
- Gailestis dėl prarastos naudos daugeliui žmonių atstoja sąžinės graužimą.
- Įžeista savimeilė verčia kentėti daug labiau nei žiaurumas ar liga.
- Kai atsitiktinumai būna susiję su genijų veikla, tai vadinama likimu.
- Kiekvienas apsimetimas yra kaukė, ir nors kažkokia tobula būtų toji kaukė, atidžiau pažiūrėjus visuomet galima ją atskirti nuo tikrojo veido.
- Kiekvieno dalyko vertė – jo sunkumas ir paliekamų pėdų gilumas.
- Moterys lengviausiai pravirkdo tuos vyrus, kurių labiausiai bijo kiti vyrai.
- Motina visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į pasaulį.
- Narsumas visada yra gerbiamas, net jeigu tą narsumą rodo priešas.
- Nepatenkintieji visada naudojasi dviem aplinkybėmis: karu arba religija...
- Nežinojimas yra pati sunkiausia iš visų bausmių.
- Niekada bailumas nepasireiškia paklusimu jėgai, esančiai virš jūsų.
- Nuo bet kurios nelaimės yra du vaistai: laikas ir tylėjimas.
- Nuoseklumas – visų mūsų mįslių raktas.
- Paprastai patarimų prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
- Rodyti kilnią širdį beširdžiams žmonėms – savęs mulkinimas.
- Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų.
- Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. Siela pati sukuria savo horizontus.
- Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris.
- Viltis – geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu.
- Viltis, kaip ir siaubas, teikia kančių.
- Visą mūsų gyvenimą galima išreikšti trimis žodžiais: buvo, yra, bus.
- Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas – taip pat.
- Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų istorija!