Migelis de Servantesas Savedra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
15 eilutė: | 15 eilutė: | ||
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. |
# [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. |
||
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. |
# [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. |
||
# Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. |
|||
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. |
# Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. |
||
# Pasitaiko [[žmogus|žmonių]], kuriems lotynų kalbos [[mokėjimas]] netrukdo būti [[asilas|asilais]]. |
# Pasitaiko [[žmogus|žmonių]], kuriems lotynų kalbos [[mokėjimas]] netrukdo būti [[asilas|asilais]]. |
17:32, 26 gegužės 2010 versija
Miguel de Cervantes Saavedra (1547-1616) – ispanų rašytojas.
Sentencijos
Apie grožį
- Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.
- Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia širdies.
- Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
Kitos
- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato.
- Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus.
- Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje.
- Gyrimasis žemina žmogų.
- Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.
- Kiekvienas iš mūsų – savo darbo sūnus.
- Mandagumas geriau perdėtas negu nepakankamas.
- Meilės objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios lūpos, ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
- Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – „Don Kichotas“.
- Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.
- Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.
- Patyrimas – universali mokslų motina.
- Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
- Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
- Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.
- Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.
- Tokia yra moterų prigimtis... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
- Turtas tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
- Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru.
- Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.