Blezas Paskalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: uk:Блез Паскаль
SNėra keitimo santraukos
3 eilutė: 3 eilutė:
==Sentencijos==
==Sentencijos==
===Apie protą===
===Apie protą===
# Kodėl [[žmogus]] mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o [[protas|proto]] luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam [[gailestis|gailestį]], o ne [[neapykanta|neapykantą]].
# Kodėl šlubas [[žmogus]] mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o [[protas|proto]] luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam [[gailestis|gailestį]], o ne [[neapykanta|neapykantą]].
# Kuo [[protas|protingesnis]] žmogus, tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi.
# Kuo [[protas|protingesnis]] žmogus, tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi.
# Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo daugiau pastebi žmonėse gero.
# Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo daugiau pastebi žmonėse gero.

17:29, 20 balandžio 2010 versija

Blaise Pascal (1623-1662) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas.

Blezas Paskalis

Sentencijos

Apie protą

  1. Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam gailestį, o ne neapykantą.
  2. Kuo protingesnis žmogus, tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi.
  3. Kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau pastebi žmonėse gero.
  4. Paskutinis žingsnis, kurį gali žengti protas – pripažinti, kad ir už jo ribų dar plyti daugybė dalykų. Jei protas nepajėgia to suprasti, jis yra menkas.
  5. Proto paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu.
  6. Širdis, ne protas jaučia Dievą. Štai kas yra tikėjimas: širdimi, o ne protu juntamas Dievas.

Apie žmogų

  1. Apie dorovines žmogaus savybes dera spręsti ne iš atskirų jo pastangų, o iš kasdieninio gyvenimo.
  2. Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo dorybes, jį apninka ydos.
  3. Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.
  4. Žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį.
  5. Žmogui niekas nėra taip nepakeliama kaip visiška ramybė: be aistrų, be reikalų, be pramogų, be veiklos.
  6. Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.
  7. Žmogus, priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai kenčia.
  8. Žmogus tėra nendrė, trapiausias iš gamtos kūrinių, bet tai mąstanti nendrė. Norint ją sunaikinti, nereikia apsiginkluoti visai visatai: garų, vandens lašo pakanka jam užmušti. Bet net jei visata jį sunaikintų, žmogus vis tiek būtų kilnesnis už tai, kas jį žudo, nes jis žino, kad miršta, ir žino, kad visata pranašesnė už jį, o visata nežino nieko.

Kitos

  1. Apskritai, mes labiau tikime savo pačių atrastais argumentais, negu tais, kuriuos gavome iš kitų.
  2. Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.
  3. Dėl didžiausio gėrio triumfo negalima daryti nė mažiausio blogio.
  4. Įprotis nuslopina prigimtį.
  5. Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui.
  6. Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės – kitokį poveikį.
  7. Kur kas geriau šiek tiek žinoti apie viską, negu žinoti viską apie vieną dalyką.
  8. Manau, jog žmogaus pareiga yra dėl nieko nepulti į neviltį ir visame kame rasti gero.
  9. Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis – mūsų tikslas.
  10. Puikybė ir tingumas – visų ydų šaltiniai.
  11. Sąžinė – geriausia iš mūsų turimų didaktikos knygų, į ją reikia dažniausiai žvilgčioti.
  12. Šaipytisfilosofijos – tai filosofuoti.
  13. Tie, kurie rašė apie šlovės tuštumą, vis dėlto nori išgarsėti tuo, kad taip gerai apie tai parašė.
  14. Tikram iškalbingumui nereikia iškalbos mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia dorovės mokslo.
  15. Turime būti dėkingi tiems, kurie nurodo mūsų trūkumus.
  16. Vieni bijo netekti Dievo, kiti jį surasti.
  17. Visa mūsų didybė – mintis. Ne erdvė ir ne laikas, kurių negalime užpildyti, išaukština mus, o būtent mūsų mintis.
  18. Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas mąstyti. Stenkimės mąstyti teisingai: tai moralės pagrindas.
  19. Visos nelaimės kyla dėl nesugebėjimo tyliai sėdėti kambaryje vienam.
  20. Visos pramogos yra sugalvotos stengiantis nuslopinti mirties baimę.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –