Seneka

Seneka. P. Rubenso piešinys

Lucius Annaeus Seneca (4 pr. Kr.-65) – romėnų politinis veikėjas, filosofas ir rašytojas.

Sentencijos

Apie baimę

1. Būtinai daugelio bijosi tas, kurio daugelis bijosi.
2. Jei norite nieko nebijoti, prisiminkite, kad bijoti galima absoliučiai visko.
3. Kas krauna piktadarybę ant piktadarybės, tas didina savo baimę.
4. Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

Apie blogį

1. Blogis ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų sieloje. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę.
2. Ilgai bendraujant pamilstamas ir blogis, ir gėris.
3. Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip.
4. Kiekvienas blogis kaip nors kompensuojamas. Mažiau pinigų – mažiau rūpesčių. Mažesnė sėkmė – mažiau pavyduolių. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame.
5. Kvaila rinktis blogį, užuot pasirinkus gėrį.
6. Nepatikti blogiems – girtinas dalykas.
7. Visuomet apie save turime sakyti: mes esame blogi, buvome blogi ir būsime (nenoromis) blogi. Bus žmogžudžių, tironų, paleistuvių, šventvagių, išdavikų.

Apie blogybes

1. Be kitų blogybių, blogiausia yra ta, kad keičiame pačias ydas.
2. Didžiausia mūsų laikų blogybė – nedorybingumas.
3. Kiekviena blogybė iš pradžių lengvai užgniaužiama.

Apie darbą

1. Didžiuosius įkvepia darbas.
2. Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko.
3. Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.
4. Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas.
5. Pradėdami darbus, turime derintis prie jėgų.

Apie dorybes

1. Dorybės bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus.
2. Dorybė yra sugebėjimas tenkintis mažu.
3. Dorybė savo esme patraukia visus į save, ji taip miela, kad net piktadariui būdinga laikyti save doru.
4. Dorybė sutampa su laime.
5. Dorybė tegu žengia pirma, ji neša vėliavą. Turėkime malonumų, bet būkime jų šeimininkai ir valdovai.
6. Juk dorybė yra teikti geradarystes ne tam, kad būtų atlyginta.
7. Ko reikia, kad būtum doras? Noro.
8. Mokytis dorybių – vadinasi, išsižadėti ydų.
9. Niekas nėra doras atsitiktinai. Dorybės reikia mokytis.

Apie draugus

1. Būdami kartu vienas kitam daugiau duosime.
2. Draugo ištikimybė reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina.
3. Kam įgyju draugą? Kad turėčiau už ką numirti, kad turėčiau pas ką sekti į tremtį, kad galėčiau savo krūtine ginti jo gyvybę, paaukodamas savąją.
4. Niekuomet laimė nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję draugo.
5. Nors yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, draugui patikėk visus rūpesčius, visas mintis.
6. Pasirinkti draugus mažiausiai susitepusius.

Apie džiaugsmą

1. Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.
2. Nesitikėk iš draugystės naudos, o džiaukis galimybe teikti džiaugsmą kitam.
3. Tikras džiaugsmas – dalykas rimtas.
4. Tikras džiaugsmas yra tylus.

Apie gerumą

1. Bendrauk su tais, kurie padarys tave geresnį. Prisileisk tuos, kuriuos gali padaryti geresniais. Tai įvyksta kartu: mokydami kitus, žmonės mokosi patys.
2. Geriausieji patiria visa, kas blogiausia.
3. Kas daro gera kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį džiaugsmą.
4. Kas yra geradarystė? Svarbu ne kas daroma ar duodama, geradarystės esmė glūdi ne atliktame poelgyje ar daikte, bet davėjo ar darytojo širdyje.
5. Ko reikia, kad būtum gerasis? Noro.
6. Mes nieko nevertiname aukščiau už geradarystę, kol jos laukiame, ir žemiau – kai gauname.
7. Nauda duoda ne knygų daugumas, o gerumas.
8. Skaičiuojami ir dalinami daiktai nėra geradarystė.
9. Sunku pastūmėti į gera pamokymais, lengva – pavyzdžiu.

Apie gėdą

1. Dori ketinimai vertingesni už gėdingus poelgius.
2. Gėdinga kalbėti viena, o galvoti kita, bet dar gėdingiau – galvoti viena, o rašyti kita.
3. Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai.
4. Prarastos gėdos nesusigrąžinsi.

Apie gėrį

1. Atsisakyti ydų, siekti dorybės, kuri yra aukščiausias gėris.
2. Aukščiausias gėris yra nepalaužiama sielos tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis.
3. Didžiausias gėris yra nemirtingas, negali išnykti, nepripažįsta persisotinimosi ir gailėjimosi.
4. Didžiausias gėris – sielos darna.
5. Didžiausias gėris – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis siela.
6. Garbingumas yra vienintelis sielos gėris, o nuosmukis – vienintelis blogis. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima.
7. Išoriniai dalykai nėra gėris – dorybė glūdi sieloje.
8. Kas gera daro kitam, tas gera daro sau pačiam ne padarinių prasme, bet pačiu gėrio sukūrimo aktu, nes aukščiausias atpildas žmogui yra sukurto gėrio suvokimas.
9. Kiekvieno mirtingojo gėris yra mirtingumas. Juk tikrasis gėris – išmintis ir dorybė – nemiršta. Tai vienintelis mirtingiesiems tenkantis nemirtingas dalykas.
10. Savo gėrį būsi pasiekęs tuomet, kai suprasi, jog nelaimingieji yra patys laimingiausi.
11. Tinginystė ir silpnybė yra kovos ir blaškymosi ženklas. Todėl drąsiai galima tvirtinti, jog didžiausias gėris yra sielos darna.
12. Žmonija dar nesitvarko taip, kad visi būtų už gėrį. Sielos gėrio tegul ieško siela.

Apie gyvenimą

1. Aš gyvensiu galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu gamtai.
2. Ar ne per vėlu pradėti gyventi tuomet, kai reikia jį baigti?
3. Blogai gyvena tas, kas nemoka gerai numirti.
4. Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia.
5. Elkimės taip, kad mūsų gyvenimas, kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku.
6. Gyvenimas ilgas, jeigu jis tikravertis... Matuokime jį poelgiais, o ne laiku.
7. Gyvenimas ilgas vienu atveju: jei jo pakanka.
8. Gyvenimas – kova.
9. Gyvenimas nėra nei gėris, nei blogis, o tik gėrio ir blogio buveinė.
10. Gyvenimas skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta.
11. Gyvenimo trukmės mes negauname, o pasidarome ją patys.
12. Gyventi reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis mirti.
13. Iš būtinų dalykų pirmą vietą užima tie, be kurių negalima gyventi, antrą – be kurių privalome gyventi, trečią – be kurių nenorime.
14. Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.
15. Jis neilgai gyveno, bet ilgai prabuvo.
16. Kad ir koks būtų apgailėtinas gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk: nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats.
17. Kai atidėliojame gyvenimą, jis ir praeina.
18. Kaip ilgai gyvensiu nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu.
19. Ką rinktis: gerą gyvenimą ar gerą vardą?
20. Kiekviena diena – vis naujas gyvenimas.
21. Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus gyvenimą, bet niekas negali sustabdyti mirties, visos pasaulio durys jai praviros.
22. Kol atidėliojame gyvenimą, jis ir praeina.
23. Kol galite, gyvenkite linksmai.
24. Laimingo gyvenimo esmė yra tvirta ramybė ir nepajudinamas tikėjimas, o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo naštą, o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo tikslo ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja.
25. Mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas.
26. Ne mokyklai, bet gyvenimui mokomės.
27. Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo.
28. Nerasi norinčio išdalinti savo pinigus, o gyvenimą kiekvienas išskirsto daugybei kitų.
29. Nėra krašto, kur žmogus negalėtų gyventi; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats.
30. Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek blogo, kaip tie, kurie gyvena kitaip, negu moko gyventi.
31. Nuolat klaidžiojantis gyvenimo kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka.
32. Pirmiausia gyventi, paskui filosofuoti.
33. Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni.
34. Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų.
35. Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas ne už ilgumą,o už turinį.
36. Trumpas gyvenimas mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas.
37. Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių gyvenimas.
38. Visas gyvenimas yra vergija. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų paguodos.
39. Visas žmogaus gyvenimas yra kelias į mirtį.

Apie godumą

1. Didžiausias turtas – godumo stygius.
2. Godumas visada sulaukia bausmės, nors ir jis pats savaime yra pakankama bausmė.
3. Godumui niekada negana, prigimčiai gana ir kruopelytės.
4. Jei tave apleido godumas – baisiausia giminės liga, garbės troškimas ilgai nedels.

Apie išminčius

1. Išminčiaus mirtis yra mirtis be baimės.
2. Išminčiaus nepalies nei skriauda, nei įžeidimas.
3. Išminčius yra saugus, jo negalima nei įžeisti, nei nuskriausti.
4. Išminčius negali būti pažeidžiamas.
5. Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu.
6. Išminčius – tokios rūšies žmogus, kuris ilgalaike ir nuolatine mankšta pasiekė ištvermės kietybės ir gebėjimo nuvarginti bet kokią jėgą.

Apie išmintį

1. Išmintis yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs protas.
2. Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus.
3. Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę.
4. Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios.

Apie įstatymus

1. Įstatymas turi būti trumpas, kad jį lengvai galėtų įsiminti ir mažai išmanantys žmonės.
2. Kai kurie nerašyti įstatymai tvirtesni už visus rašytinius.
3. Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai.

Apie ydas

1. Filosofija neturi tarnauti ydų pateisinimui.
2. Ydinga visa, kas per daug.
3. Ydos įgyjamos ir be mokytojų.
4. Ir pasitikėjimas visais, ir netikėjimas niekuo yra yda.
5. Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu.
6. Klysti, mielas Liucijau, manydamas, jog prabanga, dorybingumo nepaisymas ir visa, dėl ko kiekvienas priekaištauja savo laikams, yra mūsų šimtmečio ydos. Tai žmonių, o ne laiko trūkumai. Visi amžiai turėjo nuodėmių.
7. Kodėl žmogus nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną.
8. Kūno poreikiai menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl ydų, ne dėl reikalo.
9. Nesaikingumas visada yda.
10. Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis ydomis, kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų.
11. Svetimos ydos visada mums prieš akis, o savo – už nugaros.
12. Teisingas mąstymas parbloškia ne pavienes ydas, visas iš karto vienu ypu nugali.

Apie kaltę

1. Netyčinė kaltė nekalta.
2. Pirmoji pasitaisymo sąlyga – suvokti savo kaltę.
3. Taigi baikime, kad kaltė kristų visam mūsų amžiui. Ir mūsų protėviai skundėsi, ir mūsų ainiai skųsis, kad žlugo dora, viešpatauja niekšybė, žmonija smunka į visuotinį blogį. Tačiau viskas stovi toje pačioje vietoje ir stovės, tik truputį pajuda tai šen, tai ten, kaip jūros bangos kylant potvyniui plačiai išsilieja, o atoslūgio metu sugrįžta į krantus.

Apie klaidas

1. Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis.
2. Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.
3. Sunki klaida dažnai prilygsta nusikaltimui.

Apie laiką

1. Dalį laiko žmonės pasisavina iš mūsų akiplėšiškai, dalį atima nejučiom, dalis pražūna savaime. Bet gėdingiausia yra netekti jo dėl apsileidimo.
2. Didžiausia mūsų problema yra ne tai, kad turime per mažai laiko, o tai, kad tą laiką netinkamai naudojame.
3. Šykštumas kilnus tik eikvojant laiką.
4. Tas, kuris sau sunaudoja visą laiką, kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo.
5. Viskas svetima, tik laikas – mūsų.

L. Giordano piešinys Senekos mirtis

Apie laimę

1. Kiekvienas gali surasti laimę, jeigu jos ieško ne išoriniuose dalykuose, bet savo sieloje.
2. Laimė – ne bet koks gyvenimas, o tik gražus.
3. Laimingas tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti likimas.Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių.
4. Laimingas tas žmogus, kuriam neegzistuoja joks gėris ir blogis, išskyrus dvasios gėrį ir blogį.
5. Niekas nebūna laimingas prieš savo norą, nedorumas yra savanoriškas dalykas.
6. Niekuomet nebus laimingas tas, kuriam neramu, jog kitas už jį laimingesnis.
7. Visi trokšta laimingai gyventi, bet dauguma miglotai įsivaizduoja, kas sudaro laimingo gyvenimo esmę.
8. Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti laimingas.

Apie likimą

1. Likimas atima tik tai, ką buvo davęs.
2. Likimas bijosi drąsių, spaudžia bailius.
3. Likimas negali išplėšti to, ko nebuvo davęs.
4. Su noru einantį likimas veda, be noro – traukia.

Apie malonumus

1. Ir senatvė kupina malonumų, jei tik mokama ja naudotis.
2. Malonumų – begalybė, ir kuo daugiau žmogus jų semia, tuo labiau jie neišsemiami.
3. Malonumų vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į kančios vergiją.
4. Naudokis nūdienos malonumais taip, kad nepakenktum būsimiesiems.
5. Patirkime malonumų, bet būkime jų šeimininkai ir valdovai.

Apie mirtį

1. Dažnai mirties baimė yra mirties priežastis.
2. Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas.
3. Gyvenimas be mokslo – mirtis.
4. Kvaila mirti iš mirties baimės.
5. Mirčiai būtina rengtis labiau negu kam kitam.

Apie narsą

1. Be kovos ir narsa blėsta.
2. Narsa be proto – tik savotiškas bailumas.
3. Narsa – tai baimės niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina.

Apie nelaimes

1. Aplinkybės, darančios žmones nelaimingus, dažnai daro juos ir prietaringus.
2. Jokia nelaimė nėra per didelė, jei ji paskutinė.
3. Kas nelaimėje duoda neaiškų patarimą, atsisako patarti.
4. Nelaimė dažnai suteikia dingstį šaunumui.
5. Nelaimė – narsos pretekstas.
6. Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios pagarbos, kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti nelaimę.
7. Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir nelaimę.
8. Ugnis išbando auksą, nelaimė – žmonių tvirtumą.

Apie nusikaltėlius

1. Gailintis nusikaltėlių kenkiama doriems žmonėms.
2. Nusikaltėlis kartais gali išvengti bausmės, bet ne jos baimės.
3. Pasmerktas nusikaltėlis kybo ant vieno kryžiaus, o tie, kurie savanoriškai prisikala, – ant tiek kryžių, kiek turi aistrų.
4. Saulė ir nusikaltėliams šviečia, o jūros atviros ir piratams.

Apie nusikaltimus

1. Kas neužkerta kelio nusikaltimui, galėdamas jį užkirsti, tas nusikaltimą skatina.
2. Sumanytas, kad ir neįvykdytas nusikaltimas vis dėlto nusikaltimas.
3. Tas, kuris turėdamas galimybę sutrukdyti nusikaltimą, to nepadaro, – prie jo prisideda.
4. Vieni nusikaltimai tiesia kelią kitiems.

Apie prigimtį

1. Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį.
2. Daiktų prigimtis neleidžia, kad gėris kenktų geriesiems.
3. Laimingas gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei prigimčiai.

Apie protą

1. Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius.
2. Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai.
3. Sugundyk mano protą ir gausi mano kūną.

Apie sąžinę

1. Švari sąžinė yra nuolatinė šventė.
2. Tyra sąžinė nebijo žmonių, o blogą baugina net vienatvė.
3. Tu piktiniesi, kad pasaulyje yra nedėkingų žmonių. Paklausk savo sąžinę, ar tu pats buvai dėkingas visiems, kas tau teikė paslaugas.

Apie sielą

1. Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš sielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų geismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai.
2. Nepasotinama siela niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga.
3. Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų sieloje.

Apie skaitymą

1. Iš to, ką skaitau, aš būtinai ką nors sau pasižymiu. Nesivaržau kartais užeiti ir į priešo stovyklas, ne kaip perbėgėlis, o kaip žvalgas.
2. Jeigu ką perskaitysi, tai įsidėmėk pagrindinę mintį. Taip darau ir aš: iš to, ką perskaitau, būtinai ką nors įsidėmiu.
3. Kas įgyjama skaitant ir užsirašant, virsta kūnu ir krauju.

Apie sielvartą

1. Yra ir sielvarto padorumo riba. Ir ašaroms reikia žinoti saiką. Tik neprotingi žmonės nesantūriai reiškia ir džiaugsmą, ir sielvartą.
2. Jei gali, nepasiduok sielvartui ir nieku gyvu jo nerodyk.
3. Mažas liūdesys šnekus, didis sielvartas nebylus.

Apie turtus

1. Didžiausias turtas – godumo stygius.
2. Nė vienas iš tų, kuriuos į aukštas viršūnes iškėlė turtai ar pareigybės, nėra didis.
3. Pati nykiausia neturto rūšis – neturtas tarp turtų.

Apie valdžią

1. Neilgaamžė ta valdžia, kuri valdo liaudies nenaudai.
2. Valdžia svetimoms tautoms nėra tvirta.
3. Savęs valdymas – aukščiausia valdžia, vergavimas savo aistroms – nykiausia vergija.

Paminklas Senekai Kordobos mieste Ispanijoje.

Apie žmogų

1. Blogų žmonių peikimas tolygus gyrimui.
2. Didelis skirtumas – žmogus negali nusidėti ar nenori.
3. Didis tas žmogus, kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais.
4. Yra žmonių, kurie gyvena be jokio tikslo, praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša.
5. Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus.
6. Kiekvienas protingas žmogus baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad prasižengimas nebūtų pakartotas.
7. Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties.
8. Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę negu jų buvimas šalia.
9. Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.
10. Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo.
11. Visi žmonės iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis.
12. Žmogus iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais.
13. Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui.
14. Žmogus žmogui – šventas dalykas.
15. Žmonių giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis.

Kitos

1. Akys nemato, jei širdis joms liepia apakti.
2. Akmens tvirtybę žino tik jo skaldytojai.
3. Alkiui numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas.
4. Anas patenkintas paleistuvyste, kurios siekti kurstė pergalės sunkumas. Šitas patenkintas apgaule: tik nusivylęs sėkme, jis nusivils kalte. Visa tai atsitinka dėl blogų įpročių. Antra vertus, žinok, jog ir labiausiai į blogį linkusiose sielose išlieka gėrio supratimas: jos suvokia niekšybę, tiktai nepaiuso jos. Todėl visi nutyli nuodėmes, net viskam klostantis sėkmingai, naudojasi jų vaisiais, o jas pačias slepia. Tik gryna sąžinė nori būti priekyje visų matoma, pašlemėkai net patamsyje nuogastauja.
5. Ankstesnės kartos paliko mums ne tiek parengtus atsakymus į klausimus, kiek pačius klausimus.
6. Apie paslaugą tegu pasakoja ne ją suteikusis, o jos sulaukusis.
7. Cezariui daug kas neleistina kaip tik todėl, kad jam leistina viskas.
8. Daug dėkingiau priimame, kas ateina iš malonės, o ne iš pilnų rankų.
9. Daviau, kad duočiau.
10. Dažniau naudokis ausimis negu liežuviu.
11. Didelė biblioteka veikiau išblaško skaitytoją negu moko. Kur kas naudingiau apsiriboti keliais autoriais, negu neapgalvotai skaityti daugelį.
12. Draugystė baigiasi ten, kur prasideda nepasitikėjimas.
13. Galima pastebėti, jog galingiausieji, aukštai iškilę žmonės prasitaria trokštą poilsio, šlovina jį, labiau vertina už visus turtus.
14. Gašlumo niekas nežaboja – nei šventvagystės, nei teismas.
15. Garbei įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės.
16. Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.
17. Gerti vyną taip pat kenksminga kaip ir nuodus.
18. Giriu ir džiaugiuosi, kad tu, palikęs visus savo reikalus, nuolatos stengiesi užsiimti vienu – tobulinti savo dvasią.
19. Girtavimas – savotiška beprotybė.
20. Gladiatorius laiko nešlove stoti į porą su silpnesniu ir žino, kad pergalė be pavojaus, yra pergalė be šlovės.
21. Ir po blogos rugiapjūtės reikia vėl sėti.
22. Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.
23. Įžeidimo užgautas žmogus parodo, kad neturi nei įžvalgumo, nei pasitikėjimo savimi.
24. Yra lengvi ir neilgai trunkantys pratimai: bėgimas, gimnastika rankoms, šuoliukai aukštyn, į tilį... Tačiau po bet kokių pratybų reikia kuo greičiau nuo kūno pratimų pereiti prie mąstymo reikalaujanąių užsiėmimų.
25. Jei nori būti mylimas – mylėk.
26. Kai kurie vaistai pavojingesni už pačias ligas.
27. Kalbėkime, ką jaučiame ir jauskime, ką kalbame.
28. Kai kurie neapsisprendžia, kur pasukti, ir paskutinioji valanda pasičiumpa juos snaudžiančius bei žiovaujančius.
29. Kai matai, kiek yra tave aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
30. Kai oras ramus, kiekvienas gali būti vairininku.
31. Kas yra visur, to niekur nėra.
32. Kas nemoka tylėti, tas nesugeba ir kalbėti.
33. Kas neturi vilčių, tas niekuomet dėl nieko nenusivils.
34. Kas padaro nuosprendį neišklausęs abiejų šalių, pasielgia neteisingai, nors tas nuosprendis būtų ir teisingas.
35. Kiekvienas yra nelaimingas tiek, kiek tiki toks esąs.
36. Kiekvienas kvailys kankinasi, niekindamas tai, ką turi.
37. Kiekvienas myli tėvynę ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad sava.
38. Kuo daugiau lobių išdalinsi, tuo labiau jie didės.
39. Ligos pradžia yra ligonių ir sveikų susimaišymas.
40. Manau, jos (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat.
41. Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien iš įpročio.
42. Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia.
43. Mes lengvai pasiduodame nedorybei, nes netrūksta nei vadų, nei palydovų, ir viskas eina kaip iš pypkės, netgi be vadų ir palydovų – ne aplinkiniais keliais, o stačiai. Visos kitos nuodėmės lemia kaltininkui gėdą ir kenkia klystančiam, o gyvenimo nuodėmės yra malonios.
44. Miestai buvo statomi šimtmečiais, o sugriaunami per keletą valandų.
45. Mokydami mokomės.
46. Naudingiau žinoti keletą išmintingų taisyklių, kurios visada galėtų tau pasitarnauti, kaip išmokti daugelį nenaudingų dalykų.
47. Nekaltojo nuteisimas – tai pačių teisėjų nuteisimas.
48. Nepralieti niekieno kraujo, garantuoti ramybę visam pasauliui ir savo amžiui – štai didžiausias šaunumas.
49. Neskubėk teisti, skubėk suprasti.
50. Net žvėrys turi paslaugumo jausmą.
51. Nežinojimas – menka paguoda ištiktam bėdos.
52. Nėra laisvas tas, kas yra kūno vergas.
53. Niekada neišsilaisvinsime iš rūpesčių, jei galvosime, jog kiekvieną kartą esame vertinami, kai tik į mus pažvelgiama.
54. Niekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo.
55. Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.
56. Nėra gėdingesnės vergijos už savanorišką.
57. Nėra nieko koktesnio už senį, kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo gyvenimo naudos įrodymų.
58. Oriai iškęsk tai, ko negali pakeisti.
59. Paklydimams nėra ribų.
60. Paniekinto troškimo skausmas mažiau gildys širdį, jei nebūsi jam žadėjęs pasisekimo.
61. Paprasti žmonės religijoje mato tiesą, išmintingi - melą, o valdantieji naudą.
62. Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis.
63. Pikčiausia negalė – prisirišimas prie savo negalių.
64. Prieš sakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai sau.
65. Reikia ramiai klausytis nemokšų riksmo.
66. Savo tėvyne laikau visą pasaulį.
67. Senatvėje nieko nereikia saugotis kaip tik tinginystės ir dykinėjimo.
68. Silpnybė gimdo žiaurumą.
69. Skurdžius ne tas, kuris mažai turi, bet tas, kuris trokšta daugiau turėti.
70. Svarbiausia dorovės sąlyga – troškimas tapti dorovingu.
71. Svarbu ne ką, o kaip pakelti.
72. Tam, kuris neturi ko tikėtis, nėra ir ko nusiminti.
73. Tas, kuris negyvena dėl kitų, negyvena ir dėl savęs.
74. Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.
75. Tiesos kalba paprasta.
76. Užgauliodami dangų ne šventvagiškai elgiatės, bet bergždžiai stengiatės.
77. Verčiau būti niekinamam dėl nuoširdumo negu kankinamam nuolatinio apsimetinėjimo.
78. Viena pasveikimo sąlygų – noras pasveikti.
79. Visa, ko lauki, ištverti lengviau.
80. Visų stipriausias – mokantysis valdytis.
81. Žiaurumas visuomet susijęs su beširdiškumu ir silpnumu.