Melina Marčeta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

Vėlesnis pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

19:03, 15 vasario 2010 versija

Melina Marchetta, g. 1965 – australų rašytoja.

Sentencijos

Gal iš tikrųjų mūsų gyvenimas – vien beprasmis tuščias egzistavimas. Tą sekundės dalelytę pagalvojau ar aš noriu toliau gyventi tokį gyvenimą. Pamaniau, ar aš noriu auginti vaikus, kurie jaustų baimę širdyje. Ir tada šmėkštelėjo mintis, jog dangus, ko gero puiki vieta, į kurią galima pabėgti nuo beprotybės. Bet aš dar nepasirengusi keliauti į dangų, ir, ko gero, dangus dar nepasirengęs priimti manęs. Klaikiausia yra tai, kad tie siaubingi konfliktai ir neteisybė man atrodo priimtiniau, nei ta vieta, į kurią vieną dieną visi nukeliausime, – vieta, kur viskas idealu ir tobula. Taigi ta sekundė pralėkė, ir mintimis vėl sugrįžau prie šio bergždžio egzistavimo, kuris man buvo įprastas, ir tiesą sakant priimtinas.
Vieną dieną pabėgsiu. Bėgsiu gyventi savo gyvenimo. Kad būčiau laisva, kad galėčiau būti savimi. Ne kaip australė ir ne kaip italė, ir ne kaip koks tarpinis variantas. Pabėgsiu, kad būčiau laisva ir emancipuota. Jeigu visuomenė man leis tą padaryti.

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 '''''[[w:Melina Marchetta|Melina Marchetta]]''', g. 1965 – australų rašytoja.''
 ==Sentencijos==
-# Gal iš tikrųjų mūsų [[gyvenimas]] - vien beprasmis tuščias egzistavimas. Tą sekundės dalelytę pagalvojau ar aš noriu toliau gyventi tokį gyvenimą. Pamaniau, ar aš noriu auginti vaikus, kurie jaustų baimę širdyje. Ir tada šmėkštelėjo mintis, jog dangus, ko gero puiki vieta, į kurią galima pabėgti nuo beprotybės. Bet aš dar nepasirengusi keliauti į dangų, ir, ko gero, dangus dar nepasirengęs priimti manęs. Klaikiausia yra tai, kad tie siaubingi konfliktai ir neteisybė man atrodo priimtiniau, nei ta vieta, į kurią vieną dieną visi nukeliausime, - vieta, kur viskas idealu ir tobula. Taigi ta sekundė pralėkė, ir mintimis vėl sugrįžau prie šio bergždžio egzistavimo, kuris man buvo įprastas, ir tiesą sakant priimtinas.
+# Gal iš tikrųjų mūsų [[gyvenimas]] – vien beprasmis tuščias egzistavimas. Tą sekundės dalelytę pagalvojau ar aš noriu toliau gyventi tokį gyvenimą. Pamaniau, ar aš noriu auginti vaikus, kurie jaustų baimę širdyje. Ir tada šmėkštelėjo mintis, jog dangus, ko gero puiki vieta, į kurią galima pabėgti nuo beprotybės. Bet aš dar nepasirengusi keliauti į dangų, ir, ko gero, dangus dar nepasirengęs priimti manęs. Klaikiausia yra tai, kad tie siaubingi konfliktai ir neteisybė man atrodo priimtiniau, nei ta vieta, į kurią vieną dieną visi nukeliausime, – vieta, kur viskas idealu ir tobula. Taigi ta sekundė pralėkė, ir mintimis vėl sugrįžau prie šio bergždžio egzistavimo, kuris man buvo įprastas, ir tiesą sakant priimtinas.
+# Vieną dieną pabėgsiu. Bėgsiu gyventi savo [[gyvenimas|gyvenimo]]. Kad būčiau laisva, kad galėčiau būti savimi. Ne kaip australė ir ne kaip italė, ir ne kaip koks tarpinis variantas. Pabėgsiu, kad būčiau laisva ir emancipuota. Jeigu visuomenė man leis tą padaryti.
 {{DEFAULTSORT:Marchetta, Melina}}