Levas Tolstojus

Levas Tolstojus

Levas Tolstojus (1828-1910) – rusų rašytojas.

Sentencijos

Apie gyvenimą

1. Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą.
2. Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidingu keliu.
3. Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli.
4. Nepasitenkinimas savimi yra būtina protingo gyvenimo sąlyga. Tik šis nepasitenkinimas skatina tobulėti.

Apie žmogų

1. Jei nedori žmonės susivienija, jie tampa jėga, tad padoriems žmonėms reikia padaryti tą patį.
2. Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną.
3. Kiekviename žmoguje ir jo poelgiuose visuomet galima atpažinti save.
4. Kuo daugiau žmogus duoda žmonėms ir mažiau reikalauja sau, tuo jis geresnis; kuo mažiau duoda kitiems ir daugiau reikalauja sau, tuo jis blogesnis.
5. Mokslo poreikis žmonėms yra įgimtas; žmonės trokšta ir ieško mokslo, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti.
6. Žmogaus elgesys yra vardiklis, o nuomonė apie save – skaitiklis, kuo didesnis skaitiklis, tuo žmogus nemalonesnis.
7. Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
8. Žmonės, kaip upės: vanduo visur vienodas ir visur toks pats, bet kiekviena upė būna arba siaura, arba plati, arba rami... Taip ir žmonės... Kiekvienas žmogus turi visų žmonių savybių ir užuomazgų ir kartais... parodo vienas, kartais kitas ir dažnai būna nepanašus į save, likdamas vis dėlto pačiu savimi.
9. Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai – dideli, neišmatuojami.
10. Žmonės skiriasi dar ir tuo, kad vieni pirma galvoja, o paskui kalba ir daro, o kiti pirma kalba ir daro, o paskui galvoja.

Kitos

1. Aforizmai – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos proto veiklos, bet priešingai, ją skatina.
2. Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
3. Aš tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats. Tikiu, kad jis yra manyje, kaip aš esu jame.
4. Auklėtojas turi nuodugniai pažinti gyvenimą, kad jam rengtų kitus.
5. Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji.
6. Be tiesumo negali būti ir gėrio.
7. Dvasinę žaizdą, kaip ir fizinę, išgydo tik trykštanti vidinė gyvybės jėga.
8. Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes.
9. Jei būčiau caras, tai išleisčiau įstatymą, kad rašytojas, pavartojęs žodį, kurio reikšmės jis negali paaiškinti, netenka teisės rašyti ir gauna dar 100 lazdų.
10. Jei ieškai draugų be trūkumų, rizikuoji likti vienas.
11. Kaip nuo žvakės užsidega kita ir dar tūkstančiai, taip viena širdis uždega kitą ir visus tūkstančius.
12. Kas daroma įpykus, baigiasi gėda.
13. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa.
14. Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė.
15. Laimė yra alegorija, tuo tarpu nelaimė – istorija.
16. Menas nėra malonumas, paguoda ar pramoga; menas yra didis dalykas. Menas yra žmogaus gyvenimo būdas, perkeliantis žmonių protingą sąmonę į jausmą.
17. Mirties baimė atvirkščiai proporcinga doram gyvenimui.
18. Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi.
19. Neapgalvojęs poelgio, būk neryžtingas, apgalvojęs, būk ryžtingas.
20. Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo. Dėl jo visas pasaulio blogis.
21. Niekada neklausykite tų, kurie apie kitus kalba blogai, o apie jus gerai.
22. Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo.
23. Patriotizmas tai vergija.
24. Prastos knygos ne tik nenaudingos – jos žalingos. Pirmiausia dera perskaityti ir pažinti pačius geruosius visų laikų ir tautų rašytojus.
25. Trumpos mintys tuo geros, kad stropų skaitytoją verčia galvoti.
26. Vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso sėkmė, yra kantrybė.
27. Visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
28. Žodis – didis dalykas. Didis todėl, kad žodžiu galima suvienyti žmones, žodžiu galima ir išskirti juos, žodžiu galima skelbti meilę ir įžiebti nesantaiką, neapykantą. Saugokis žodžio, atstumiančio žmogų nuo žmogaus.